Mylimo vaikino išvykimas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos ieškau bendraminčių, tokio pačio likimo merginų, kurių vaikinai ar vyrai išvažiavo į užsienį padirbėti ir paliko jus laukti. Papasakokit kaip jaučiatės likusios vienos, kaip kovojat su ilgesiu ir vienatve širdelėje?
Pačios vaikinas išskrido prieš daugiau nei savaitę, begalo sunku buvo atsisveikinti, begalo sunku toliau gyventi, nors žinau, kad vasaros gale grįš, bet tas laikas taip letai eina..
dziaugiausi kai isvazinejo. weliau labai liudejau ,pasiilgau. o dabar jau noriu kad atstotu kuo greiciau. palikau jy.
oho jausmų kontrastas
na bet jau 3men neatsikabina
Aš kiekvieną dieną džiaugiuosi, kad darbdaviai iš užsienio nekreipia dėmesio į maniško CV nenoriu metus būt viena
Oi žinok man pačiai tai laukia nežinau kaip, bet reiks prie ritmo priprasti ir ištverti tuos laikotarpius, nes manasis tai grys tai vėl isvaziuos. Savaitgalius planuoju su artimaisiais leisti, o paprastom dienom po darbo susirasiu veiklos, draugių susirasiu ir bus lengviau kokį sporto klubą gal lankysiu, dar planuoju kalbas mokintis Zinau, kad viskas bus gerai. Beje, galvoti tik apie save yra savanaudiška, bent jau mano atveju, nes vaikinui kur kas sunkiau bus.
Mano vaikinas išvyko birželio 4d. Iš pradžių, tai labai pykau ant jo, nes galima sakyti, jog vos ne paskutinė sužinojau apie jo planus, kadangi niekaip negalėjo man pasakyti.
O dabar jau trečiadienį pati išskrendu pas jį.
Užknisa tas nuolatinis laukimas, valandų skaičiavimas bei jų nesuderinimas, nes skiriasi 2 valandom ir pan… ;]
Sveikos merginos Prisijungiu prie laukianciu, su suzadetiniu nesimatem jau 2sav labai labai sunku, nes neprate buti atskirai visada kartu, nesimatysim 3men nezinau kaip cia seksis…Bet po 3men nesimatymo nesiskirsim, ir visada busim vienas salia kito. nebenoresiu taip ilgai jau nebematyt…labai sunkuuu..
Na bent nesu viena tokia nuskriausta
Džiaugiuosi dėl Evelinos kuri jau išskrenda pas savo vaikiną. Taip pat linkiu stiprybės ir ruttelleei, tik idomiai nuskambejo “susirasiu draugiu”
Uogytiaaax labai gerai tave suprantu, nes mes su vaikinu taip pat visuomet kartu budavom, abu studijavom, abu leidom laisvalaiki, o dabar nebera..
Parasyk , autore, man, jei labai isgyveni. Pameginsiu padeti is savos patirties
Ech, užjaučiu aš Jus merginos…
maniškis tik dešimčiai dienų išvažiavo į užsienį, o man jau negera ;D ;D
nežinau, kaip aš ištverčiau mėnesį, du, tris… Amen būtų man :/
Dar siandien vietoj temoj rasem,kad norim islekt pasilinksmint, ot butume vare butume paverke vienai kitai ant peties kokteiliu i draugyja pasieme ar kazko su laipsniais
Aš ir žiūriu kur man ta nuotrauka matyta Tai jau tikrai kad būtutme turėja apie ką pasikalbeti, jei dar kokteiliukai su laispsniais isimaišytu tai tikrai visa dušią išverktume besiguosdamos koks sunkus tas mūsų gyvenimas be tų mūsų mylimų vyrų
Manišikis jau daugiau nei mėnesį norvegijoje, pernai metais irgi važiavo 2 mėnesiams.. Pradžioje buvo sunku, bet suprantu, kad visa tai dėl geresnės ateities.Kartu beveik 3metai
Rugsėjį išlekia į Londoną studijuot, aš 12-okė būsiu, tai per atostogas tik pasimatysim… Bet va rašysiu visus 5 unikus į Londoną per ucas
Jeeeetau, nebūna kelias savaites ar mėnesį ir depresijos.
Aš savojo po 5-6 mėnesius nematau ir nieko.Dabar jau 5 mėnuo ,kai nesimatėm Pasiilgstu, bet nesikankinu praeitą kartą 6,5 mėn. nesimatėm. Ir nieko nenutiko
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
