Mylinti moteris
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Iš kart derėtų atsiprašyti už anoniminę f-ją – dėl tos pačios priežasties – daug pažįstamų, o tema subtili, labai svarbi, tad tikiuosi nuoširdžių atsakymų.
Mes visos norime būti mylimos, stebinamos, lepinamos. Mylintis vyras neleidžia užmiršti net po daugelio metų, kokia jo antroji pusė graži, nuostabi, nepakartojama.
Bet kaip Jūs parodote savo vyrui/vaikinui, kad Jūs mylite? Kaip išliekate netik mylimos, bet ir mylinčios? Gal Jūsų antroji pusė išsakė, kokie veiksmai, staigmenos labiausiai įsiminė?
Ačiū, kurios pasireikšite!
o ka daryt,jei man sunku vertint? ir vaikinas stengiasi taip,kaip jus merginos demn,kiek kam papasakoju,man atvirkstine situacija as kaip daugumos vaikino vietoje,o maniskis,kaip daugeli atsidavusiu merginu
Hm, kažkaip turi bandyti save pralaužti. Juk jei myli jį, turi vertinti jį, jo pastangas ir bent kartais pati pasistengti jį nustebinti. Nes kitaip, nenoriu gązdinti aišku , bet jis gali pabėgti ieškotis tos, kuri netik vertins, bet ir pati stengsis. Bet taip nebus, nes vien jau tai, kad stengiasi rodo kaip tave stipriai myli Žodžiu, pasistenk dėl jo, padaryk kartais kad ir menkiausia smulkmenėlė, ir pamačius, kaip jis džiaugiasi, tu norėsi dar ir dar jį taip pradžiuginti
Labai gražiai parašei, bet , pagalvojau, ar jūs turite bendrų vaikų? Vaikai taip daug viską keičia… O gaila
Aš šiaip tokių smulkmenų padarau iš neturėjimo ką veikt kažkada jo laukiau mašinoj ir radau lapeli, ant jo parašiau myliu ir paslėpiau jo piniginėj gal vaikiška, bet miela jis iki dabar dar ta lapeli nešioja
nu skaičiau ir gera buvo tikrai dar yra gražių porų, puikių merginų ir moterų kažkuri klausė kaip yra kai atsiranda vaikai, tai vat pašnekėsiu iš savo pusės
kartu esam jau virš 5 metų, praktiškai tiek pat laiko kartu gyvenam (nes susimetėm po 2 mėn draugystės ( ). Turim 1,9 metukų sūnelį, planuojam antrą beibį, prieš nepilnai 2 mėnesius atšokom vestuves esu labai laiminga, bet… tikrai buvo tokių laikų, kai jau atrodo net žiūrėt vienas į kitą negali, buvo ir kai pinigų trūko, ir kai nusibodę buvom dėl rutinos vienas kitam, ir sunku buvo kai mažiukas atsirado. Bet abu giliai širdy žinojom, kad esam viens kitam skirti, kartu sprendėm bėdas, kartais vienas nusileisdavom, kartais kitas kartais tereikia prieit, apkabint ir pasėdėt be žodžių
o santykius reikia nepamiršti ir paįvairint: dovanėlėm, kava į lovą, kažkokiom pramogom mes va neseniai buvom pabėgę į viešbutuką su spa procedūrom tai pasipuošiau korsetuku, prisegamom kojinėm, dar dabar vyras seilę varvina Vaikiuką palikom mano sesei, tai kaip šviežiai įsimylėję dar lakstom
kad ir kaip pavargtume, mes, moterys neturėtume pamiršti palepinti savo vyrų, parodyti kokie jie mums svarbūs, kaip mes juos mylim ir kokie jie yra reikalingi
hm tai as visai neideali, nes kiekviena ryta stai jau 23 metai kai gaunu kava i lova. ir man tai laaabai patinka
O as pripratinau savaji apie viska atvirai kalbetis: kaip jautiesi, kas erzina, kas negerai, ka blogo pasakom ir pan tikrai esam ir geriausi draugai del to kas tik nepatinka-pasisakom ir stengiames taisyt situacija apskritai daug pastangu i santykius dedam, kad jie isliktu tokie pat romantiski, silti, spontaniski kaip pirmaisias metais
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
