ar tiesa, kad gyvenime būna laimingesnis tas, kuris jaučiasi labiau mylimas negu pats myli? turiu vaikiną, jaučiuosi labai mylima, bet nežinau ar jį myliu.. mano meilė niekad nepasižymėjo pilve plazdančiais drugeliais, ji visad buvo tokia realistiška ir žemiška.. ir nesuprantu ar tai normalu, ar aš visgi nemyliu.. atrodo, man su juo gera, jo trūksta, pasiilgstu, jaudinuosi dėl jo, bet.. kažkas tuo pačiu ir lyg ir netaip.. jaučiu, kad jis mane myli kur kas labiau negu aš jį ir dėl to jaučiuosi blogai.. nesugebu jo mylėt taip, kaip jis myli mane

tema betikslė, tieisiog norėjau išsikalbėt ir galbūt sulaukt jūsų pamąstymų šia tema