Myliu vyresnį.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Suprantu, kad taip nereikėjo, bet. Man yra 15, o jam 20. Aš jį labai įsimylėjau, žinoma negaliu pamiršt ir t.t. Ką jūs manote apie tokį amžiaus skirtumą? Aišku jei man bus 20, o jam 25 labai geras skirtumas, o dabar 15-20 … Laukiu jūsų nuomonių
Problema tik ,kad jus nepilnamete.
Kai susipažinau su savo vaikinu, man buvo 14, jam 18 Dabar man 18, jam beveik 22 eji, draugaujam beveik ketverius metus, esam daug kam pavyzdys kaip pora, turinti rimtus, gražius santykius, tuoj pradėsim gyventi kartu Mano tėvai žinojo nuo pat pradžių. Tiesa, aš sunkiai rasdavau kalbą su bendraamžiais – nesigiriu, bet gal buvau visuomet rimtesnė, anksti išsilaksčiau. Ir toks amžiaus skirtumas nėra jau taip pražūtinga, kaip visos teisiat. Penkiolikmetė penkiolikmetei nelygi, konkrečiai aš tapau savarankiška labai anksti, o buvimas su vyresniu, labiau subrendusiu žmogumi man labai daug davė. Būdami skirtingose aplinkose labai daug vienas iš kito išmokom, kartu suformavom daugybę vienas kito savybių, be to, kai vaikinas jau surimtėjęs, o ne vienas iš šešiolikinių “kapojančių” Counterstike’ą, tai ir pati daug greičiau rimčiau pradedi žiūrėti į gyvenimą, praeina noras daryt paaugliškas nesąmones. Moralas kame.. Iš to, kaip autorė rašo apie savo “meilę”, nemanau, kad čia kažkas rimto, bet toms pesimistėms, kurios neįsivaizduoja tokių porų – jų būna, ir galbūt jos netgi laimingesnės už tas, kurios susitinka daug vėliau
Iš tikrųjų nesu aš naivuolė, ir jis tikrai net nekalba apie lytinius santykius… kaip dauguma rašo, ką jūs veikiat, apie išprievartavimus… net kalbos nėra jei kalba nukryptu link to – palikčiau, nes nesu pasiruošusi tam ir nebūsiu artimu laiku. o būtent dėl tėvų ir bijau, žinoma slėpčiau, bet draugas sakys, kad gėdijuosi ir pan. bet žodžiu ačiū, kas pasisakė
Man kažkaip 15-os ir 20-ties metų žmonių suvokimas, požiūris į gyvenimą turėtų skirtis. Tai arba tu labai subrendus, arba vaikinas nesubrendęs. O šiaip jeigu jums ten viskas “sueina” tai draugaukit į sveikatą
O koks puskvalis kalbės apie lytinius santykius tik prasidėjus draugystei? Aišku, kad nekalbės dar apie tai, čia ir matosi naivumas, tikrajį žmogų per laiką pamatai, kol tik prasideda viskas, tai didelė dalis žmonių vaidina net geresnius, nei jie yra, dažnai net to nesuvokdami.
O per laiką žmogus prisiriša, pas paauglius savikontrolė dar ne tiek išvystyta (greičiau įsimyli, greičiau prisiriša ir jausmus kontroliuoja sunkiau), tai pasakyti, kad po laiko palikti bus paprasta ir gana naivu
Aš nuo 15 metų jau 2 su viršum metų draugauju su savo vaikinu, tiesa, mus skiria ne 5, o 3 metai Bet vis tiek nemanau, jog labai blogai Tėvai palaiko mus ir džiaugiasi O ir mes kartu esam labai laimingi, supratingi vienas kito atžvilgiu ir tiesiog mėgaujamės mūsų draugyste
bent mano nuomone, toks amžiaus skirtumas būtų normalus tuo atveju, jeigu tu būtum bent pora metų vyresnė. patikėk, kiekviena (!) paauglė mano, kad ji pakankamai protinga ir ne naivi, tačiau po kiek laiko ateina suvokimas, kad tokios mintys buvo tiesiog labai kvailos. jūsų mąstymas tikrai labai skiriasi, o jis, kaip vyresnis ir turintis 5-iais metais daugiau patirties gali sugebėt labai puikiai manipuliuot jaunu paauglišku proteliu tau to net nepastebint
Iš vienos pusės 5m gana nedidelis skirtumas, bet tik ne tokiame amžiuje…
Iš kitos – jei draugauja kaip penkiolikmečiai abu, lai draugauja, laikosi už rankučių. Tik nelabai tikiu, kad 20m vaikinukas tik tuo apsiribos.
Pati pažinojau vieną porą – jai 14, jam – 21. Finalas: pasigimdžiusi 15-metė, priverstinės skubotos vestuvės 8 nėštumo mėn, skirybos po 3mėn, ilgas teismo procesas dėl alimentų ir tėvo vardas dokumentuose, per 6 metus nepnanoro net vaiko pamatyti
Aš ir dabar pažįstu jūsų minėto amžiaus porą, jie gyvena kartu su tėvais Tikiuosi, neištiks toks pat likimas
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
