N-25 help
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Man tuoj 25 o as gyvenime nieko nepasiekus. Dirbu susikta pardaveja. Ir tai tuoj neteksiu darbo del imones bankroto. Mano busimas vyras del to mane nuolatos spaudzia ir ragina ka nors geresnio susirasti. Mokytis nauju dalyku. O as neturiu motyvacijos niekam. Kartais net pavalgyt. Ka jau kalbeti apie mokymasi naujo dalyko. Noreciau jau seimos. Bet kaip as vaika galiu turet jei nieko jam pasiulyti negalesiu. Man kartais buna tokia geda kad i mokslus sukisau tokius pinigus, o dirbu nekvalifikuota darba nezinau kas gyvenime turi nutikti, kad kazka keisciau. Kaip atrast jegu kazka keisti? Kazko noreti daugiau? Ar yra dar kam nors kaip man?;((
Norėčiau ir aš neturėt motyvacijos pavalgyt…
Nejuokinga
O kodėl vyras nepasiūlo jus išlaikyti ir leisti tiesiog mokytis ar veikti tai, ko geidžia širdis? Pirmiausia, jis neturi jūsų spausti, antra, neturėtumėt pati save spausti būti kažkuo, kuo nesate, būti geriausia, turėti gerą darbą, karjerą etc. Save stumiate į tokią depresiją iš kurios vargu ar po to sugebėsite išsikapstyti be vaistų ir rimtos pagalbos.
Tas ir skaudziausia jog vyras niekad nepalaiko manes. Gal todel ir nieko siekti nenoriu.
O Jūs darykite tai, ko geidžia širdis ir pamatysite – viskas kažkaip netikėtai susitvarkys. Patikėkit
Tai kad ta sirdis nieko negeidzia. nieko nesinori daryti. Ne tai kad tingiu. Ne.. tiesiog niekas rodos neturi tikslo.
Aš susimąsčiau, gal Jus kamuoja depresija su apatijos priemaišomis? Netikiu, kad visuomet buvote abejinga tobulėjimui ir neturėjote tikslų, Jums reikėtų kažko, kas sudrebintų Jūsų mažyti rutinos išvargintą pasaulį.
Galbut is tiesu depresija. Nors sunku tai suvokti
Radau internete testa nustatyti depresijai. Surinkau 34…. ziauru.. kaip suprantu reikia registruotis pas psichologa
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
Tai visiem pasitaiko tam tikrų momentų gyvenime kaip nesinori ką nors daryti, apima šiokia tokia depresija, tik nereikia tam pasiduot. Jei išeina pakeisk aplinką, jei vaikinas netenkina tai susirask kitą, žodžiu svarbu nesėdėt vietoj ir po to ateis šviesesnis laikotarpis.
Geriau būti gera pardavėja negu blogu advokatu..
Ne visiems būti direktoriais, reik ir namų šeimininkių
Supratau jog tai tesiasi labai ilgai. LABAI. Bet tik siuo metu jauciausi itin vienisa ir netikus. Merginos. Is kur jus semiates optimizmo?
metas eiti pas psichologa.
o siaip nenustebk, visiem buna gyvenime tokiu momentu, ypac daugeliui jaunu panu buna tas toks ”as jau tiek pragyvenau o nieko nepasiekiau” mastymas uzeina.
ar neturi kokiu hobiu kurie patinka ir butum talentinga juose? gal su tuo verta sieti ateiti? o kokius mokslus baigete?
Nereikia norėt, kad 25 ir jau ten kokia direktorė būtų, ateis laikas ir bus
Mokslai durni. Tureciau buti soc pedagoge. Stojau is pasaukimo. Ale norejau padeti kitiems. Turbut kaip dabar galvoju jau tada verkiant man reikejo pagalbos. Todel tokiu budu bandziau istot i specialybe kur per kitus galeciau padeti sau. Bet nesigavo. Esu per silpna. Jei sau negaliu padeti ka jau kalbeti apie pagalba kitam
Nu tai kreipkis į psichologą, ten žmonės geriau žino kaip tokius dalykus spręsti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
