Naujas gyvenimas ir baimė
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žodžiu taip jau įvyko, kad persikrausčiau į kitą miestą, nebeturiu visiškai draugų, prasidėjo siaubinga depresija. To pasekoje mečiau daugybę darytų dalykų, nes viskas kėlė panikos priepuolius. Neberūkau, nebegaliu prigriebti puodelio kavos, jau kokius 4mėnesius nesu išgėrusi nei vieno, negaliu nei su taip keliais draugais susitikti, nes jie mėgėjai kokios dar žolytės patraukti, o man vien nuo dūmų kapiec rodosi. Nors seniau buvo nei šilta nei šalta. Nu žinokit tokia nepilnavertė jaučiuosi, tokia invalidė, kad net ilgam pasivaikščiojimui reikia susikaupti. Apie klubus ar barus išvis nekalbu, puolu į paniką. Nuo to tik dar blogiau darosi, dar kai vaikinas išeina į darbą ir lieku vieną tai išvis staugti norisi. Ką jūs veikiat? Kuo užsiimat? Ką darot, kad užsimiršti, einat kur nors vienos?
Nežinau ko pati griebtis, bet žinau kad žūt būt reikia kažkuo užsiimti, hobių rasti.
darbas padeda viską užmiršt
Dirbu, bet mano darbas 9 valandos lovoje prie kompo to paties per tą patį…
Sportuok, savanoriauk, bandyk į kokius renginius nueiti. Atsiras pamažu tų bendraminčių man visai patiktų toks naujas gyvenimas, nauja pradžia. toks “ekstrymas”
Forumo tema perkelta iš “N-18”
tai gal vertėtų į specialistus kreiptis? Nes panikos priepuoliai dėl išėjimo į barą neskamba normaliai.
Man tai atrodo kad nuo nusiteikimo labai priklauso. Jei pabandytumet isimilet savo nauja miesta, keist poziuri ieskot dalyku kurie dziugintu tai ir po mazumele pavyktu..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
