Labas vakaros visoms,

Is karto atsiprasau, kad rasau be lietuvisko raidyno.

Anonimas nes esu visiems pazistama nare ir turiu cia daug draugiu, kurios deja net nenumano apie mano situacija. Esu gan uzdaras zmogus ir stengiuosi rodyti tik geraja savo puse aplinkiniams bet tema ne apie tai.

Esu susizadejusi su nuostabiu zmogumi. manau dauguma jusu zino ta jausma, kai ziuri i savo isrinktaji ir zinai, kad tai JIS, zmogus kurio tau visuomet reikejo, apie kuri svajojai ir t.t.

Ilga istorija trumpiau – kaip jau ir minejau, esu uzdaras zmogus, todel man neiseina isakyti savo jausmu savo antrajai pusei. Kalba eina apie nerima, pavyda ir kitokias negatyvias emocijas. Visi saldus zodeliai, ir meiles isreskimas it per sviesta, bet kuomet mano mylimasis praso manes “susijungti, atsiverti jam ir sneketi daugiau” , jauciuosi taip, lyg mano gerkleje butu itaisytos metalines durys, kurios neleidzia niekam prasiskverbti.

Esu puiki klausytoja, galiu patarti daugybe klausimu, bet kuomet jis manes praso atsiverti – negaliu.

Ir stai susipykome del labai vaikiskos priezasties, kuri tikrai cia neturi jokios itakos. Nesnekejome vienas su kitu savaite, Rytoj susitinkame aptarti musu santykiu. Ir as jauciu vel, kad neturesiu ka pasakyti ir linksesiu galva. Myliu ji begalo ir visuomet stengiuosi patenkinti jo lukescius, bet stai sis niekaip neissipildo. Patarkit man kaip atsiverti ir “susijungti” su mylimuoju…