neanonimas ir dar foto
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Ar jūs žvalgotės į praeitį santykiuose?
Su vaikinu esame kartu metus. Per juos pasitaikė visko- ir pykčių ir išsiskyrimų. Esmė tame, jog dabar sužinojau, kad būtent per išsiskyrimų laiką jis aktyviai rašydavo merginoms. LABAI AKTYVIAI IEŠKODAVO NUOTYKIŲ.
Tiesa, vos susitaikydavome, rašymai baigdavosi.
Dabar viskas nuostabu, sutariame gerai, jokių slaptų rašymų…
Ar kreiptumėte dėmesį į tai? Esu kvaila, kartais paskaitau ir atrodo labai skaudu, kaip su jomis bendravo ir panašiai…
Forumo žinučių nuotraukos rodomos tik registruotiems nariams. Prisijunk arba registruokis.
<div
“+foto”
Tik vieną patarimą duosiu- būkit protinga ir nebeskaitykit. Atleisti įmanoma,pamiršti šimtą kart sunkiau. Žinau sunku, bet patikėkit, Jums akyse pašviesės. Jei vaikinas būdamas su Jumis jokių pažinčių neieško,manyčiau,nėra ko pergyventi.
Jei galvoji toliau su juo but, tai neskaityk. Bet ateiciai zinok, kad jei susipyksit, tai visai imanoma, kad neliudi, o naudojasi poros dienu laisve
Skaitysi ar ne, bet niekad nepamirši to, kas užtrigo širdyje…
Faktas tas, kad jam nusišypsojo laimė- viena pasirašė festivalio nakties nuotykiui. Taip pat per mūsų išsiskyrimą. Atleidau. Pamiršti niekad nepamiršiu, bet stengiuosi kad tai neužtemdytų nuostabių akimirkų kartu
Jo pasiteisinimas- kiekvienas liūdi savaip.
Prisipažinsiu aš taip pat nebūdavau šventoji, ėjau pasilinksminksminti į barus, susirašinėedavau pažinčių svetainėse. Bet esmė, tai dariau be jokių intensijų, tiesiog šiaip sau.
Man buvo ta pati situacija, nuolat skaitydavau senus jo susirašinėjimus su kitomis merginomis kaip būdavom išsiskyrę. Tačiau mūsų santykiai ir toliau nebuvo geri, todėl palikau jį, ir labai džiaugiuosi kad savęs toliau negraužiau. Tačiau jeigu jūs dabar puikiai sutariate po tų visų nesąmonių, tiesiog negyvenk prisiminimais! geriausia ateityje
ačiū už patarimus
Na aš esu 7mėn. Su vaikinu, buvo ir paskaitymų ir pan. Bet kiek paskaitydavau, tai su panom nesusirašynėdavo, šiaip draugam, draugėm išsipasakodavo ir tai kartais taip. Bet savęs negraužiu.. aš kažkaip kai žinau ir man ramiau. Bet esam pasikapstę po vienas kito praeitį, aš pasakojau apie savo buvusius kas kaip ir kodėl.. taip pat ir jis, man tai labai normalu, užpildo tą spragą praeities, nes kai tik žinai pvz tik apie jo jaunystę ir ką ten padaręs.. kažkaip man ne.. jai žinau tiek,tai jau viską noriu žinot. Ir man žymiai ramiau
Neskaityciau
….
Jei tai buvo išsiskyrimo metu, o kai susitaikydavote nieko nebūdavo ir viskas nuostabu – stengčiausi pamiršti ir negraužčiau savęs, nes išsiskyrimas yra išsiskyrimas, per jį gali daryti ką nori. Svarbiausia,kad draugystės metu nieko nedarytų su kitomis.
Tik skaudu, kad pasitaikius didesniam pykčiui jis nepultų į kitos glėbį…
Bet čia su visai taip jaučiu.
Ne, i ateiti enžiuriu. Nors žinau akd per išsiskyrima irgi susitikinejo su kažkokia pana. Aš tiesiog tai jaučiu, ir buvau sužinojus net jam neprisipažinus.
Kas buvo tas buvo. Iš draugo irgi laukiu nežiurejimo i praeti.
Pati irgi nebuvau šventoji, bet kaip jis drįso! Na, aišku, aš lygiai tą patį dariau, bet aš nekaltai ir šventai, o jis juk iškart aišku ko norėjo!
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
