Nebegaliu..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, neturiu su kuo pasikalbeti, todel rasau Jums. Taigi, si vasara man tapo tragiska, nes mano gyvenimo meile ilsisi danguje… atrodo viskas aplinkui griuna, nieko nenoriu ir viska atiduociau, kad tureciau ji salia… negaliu patiketi, o tuo labiau sunku susitaikyti. Viskas tarp musu buvo begalo grazu, turejau tikrai tobula vyra salia. Kaip susitaikyti, kad jis visada salia, bet jo nebepamatysiu?
Ir vertinkit tai ka turit, neleiskit vienas kitam del menkniekiu pyktis.
be galo skaudu ir užjaučiu jus.. parašykite man.. nors man tokia situacija nepasitaikė,bet esu jautrus,šiltas žmogus, visada atvira pokalbiui ir nuoširdžiam patarimui ar bent jau paguodai..
dideliausia uzuojauta,pades tik laikas deja,o kol laikas tekes,svarbiausia uzimti save,nesedeti tusciai, visa laika buti veiksme, tada maziau galvosit ir zinoma kuo maziau bukit viena.
Kaip tik norisi tik buti vienai musu namuose, tada man taip ramu ir gera.. o jei kazkur iseinu visur prisimenu ji, nes visur vazinedavom, buvom turbut visuose vietose ir tai tik dar skaudziai.
Abu esam labai jauni, viska pradejom kartu, visi dalykai abiem buvo pirmi gyvenime.
atsiminimuose nieko nera blogo, taciau reikia veiklos,laikas eis greiciau,as tuokart remontu namie uzisiemiau,aisku su pagalba,bet galva ilgam buvo uzimta,zinoma kiekvienas gali susirasti kazka sau,bet labai tinka visokia fizine veikla,tiesiog iskrova, apie 2 menesiai kriziniai buna,o paskui palengveja,nes gyvenimas tesiasi
cia ne vaikinas pamete,jei su skaitymu problema,tai ir rasyma aplenkit .
Sunkiausia, kai lauki gristant is darbo, nes atrodo jis ten ir tuoj pareis namo. Valanda skauda labai, poto vel nurimsti ir suvoki viska.
Maciau savo drauge tokioje pat situacijoje kaip jusu, autore.. sunkiai isgyveno, bet laikas gyde. Dabar turi vyra ir vaikuti. Niekada jo ir nepamirsite, bet atminkite, kad gyvenimas tesiasi toliau..
As isgyvenau vaikino netekti pries 2 metus. Nesakau, kad nebeskauda, bet tas skausmas nebe toks. Padejo miesto pakeitimas ( verkdavau ant kiekvieno kampo, nes vis prisimindavau ka ten veikem) ir juodas darbas.. Puikiai jus suprantu, tai yra begalinis skausmas.. Didziausios stiprybes! Paliksit labai stipri asmenybe. Dabar Jusu tikslas bus nugyventi uz jus abu… Sie zodziai man istrigo is a.a. vaikino tecio. Ir gyvenu, ir stengiuosi, ir kas svarbiausia – pavyksta! Jeigu norit, parasykit man. Tokiu laikotarpiu man reikejo tokio pat likimo zmogaus salia, kad pasakytu, jog dar galima gyvent.. kad tuom gyvenimas nesibaigia… Laikykis! Tas juodas tarpsnis praeis, negreit, bet praeis…
Mes jau ir taip del manes persikraustem i kita miesta, tai ne tik siame mieste skaudu visur, bet ir kitame mieste kur prasidejo draugyste… beveik 5m nuostabios draugystes kartu. Visada rupindavosi, palaikydavo, skatindavo… begalo truksta jo salia… su jo teciu laikomes is vien, labai gerai sutariame, o va mama jo vos ne mane kaltina del visko…
tik nekaltinkit saves,mamai labai sunku,tad ji iesko kaltes,bet su laiku liks tik geri ir grazus prisiminimai.
Apsiverkiau pagalvojus, ka Jums tenka isgyventi… Laikykites, Jis visada bus su Jumis.
As jauciu, kad jis salia. Kai pasidaro labai liudna iskart palengveja, lyg jis guostu mane.. bet zinau, kad jis rastu ramybe turiu ji paleisti… dziaugiuosi, kad paskutini karta labai graziai ryte atsigerem kavute ir buvom laimingi. Tik skaudziausia, kad lietuvos policija nedirba taip, kaip gailetu… galima sakyti nieko nedaro..
net jei policija padarys,jums nepalengves, dziaukites,kad turejot nuostabiu akimirku ir dar turesit
Nepalengves, bet noriu, kad zmones atsakytu uz savo poelgi.. As visada dabar dekoju Dievui, kad atsiunte man toki nuostabu zmogu ir leido man ji pazinti, daug ko is jo ismokti, o svarbiausiai pajusti stipria meile.
eina sau…. baisu kaip o kaip JIS išėjo, kas nutiko?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
