Nebemyliu vyro? Nervina VISKAS
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Nebezinau kas man daros, gyvenam kartu jau pora metu, turim maza vaikuti, ir atrodo viskas tik blogyn – vien is mano puses. Anksciau buvom tiesiog pamise vienas del kito, nesulaukdavom kol galesim susitikti, buvom ir geriausi draugai kurie gali kalbetis per naktis; visi draugai stebedavosi kaip zmones gali buti tokie artimi. Po kurio laiko apsigyvenom kartu, netrukus aplanke ir zinia – busim trise. Sunelis musu nebuvo planuotas, taciau mylimas be galo, ir maniskis yra tiesiog nuostabus tevas. apskritai, turbut kiekviena moteris tokio noretu – sutvarko namus, nueina i parduotuve, neprasytas pamaitina vaika, domisi “teviskais” skaitalais.. pasipykstam, bet man nuolat sako svelnius zodelius, primena kad myli. O man tik stogas vaziuoja! Nervina viskas, kaip kalba, kaip valgo, jei bent kiek garsiau, kaip burba (nors pripazistu, daznai esu to verta), nervina pilvukas kuri uzsiaugino – nors aisku kada jam sportuoti, kai aria “juodam” darbe del musu seimos. pati suvokiu kokia esu kvaila, ir kad man tikrai “nuskilo”, bet negaliu nustoti sitaip jautusis, viskas erzina, kai pamatau kad ir kokia pazistama “feisbuke” su vaikinu kokoj romantiskoj foto, pagalvoju “va, kaip zmones gyvena, o kas man teko? Buitis buitis buitis..” gal tiesiog pervargau, dirbu pilnu etatu, neissimiegu nes reikia maziuka i darzeli vezti, keltis anksciausiai, miego gal 5 val, kai laisva atsiranda kitu reikalu, taip ir eina visos dienos, kartais gaila saves pasidaro. nezinau, bijau pati saves, nenoriu griauti seimos, bet kartais taip viskas ‘uzknisa” kad atrodo nors laukais lek; kiekvienas kivircas – pasaulio pabaiga, kiekvienas kitas vyras – geresnis nei mano, daznai pagauni save galvojancia ar taip jausciausi jei buciau ne su dabartiniu o su kitu, gal tas kitas darytu ka geriau, gal man butu lengviau..
nebesuvokiu, ar nebemyliu savo vyro, ar man tiesiog reikia daaaug poilsio. Noriu vel jame matyti ta zmogu, del kurio alpau ilga laika – bet nebeiseina.
Zinau kad daugumoj cia renkasi jaunos paneles (na, o ir pati visai nesena), bet manau vis tiek kazkas turi patirties, jei ne seimos tai bent gyvenimo kartu srityje – ar buvo tokiu etapu, ar iveikete juos? Buciau labai dekinga uz patarimus, ir aciu kas perskaitet.
Tau reikia poilsio… iš žinutės supratau, kad esi pavargusi nuo rutinos, dėl to ieškai prie ko prikibti.. taip kibdama ir vyrą prarasi, kuris bus nuo priekaištų pavargęs… išavažiuok kur – ar pa smamą kelioms dienoms, jei tai įmanoma… sunku, bet leisk sau ką nors – pasilepink ką nors sau nusipirkdama ar šiaip daryk bent kartą į savaitę tai, kas Tau patinka… tik vyro nevargink – tikrai atrodo geras žmogus…
tau ne tik poilsio reikia, bet ir pabuti su savo vyru dviese gal teveliai galetu bent viena diena pagloboti jusu vaikuti? o jus kur nors linksmai dviese praleistumete diena o gal ir ne tik
Kokia pažįstama situacija, lyg pati būčiau parašius. Gerą pusmetį tokioj krizėj buvom, dabar sakyčiau viskas eina geryn. Mano atveju, manyčiau, buvo kaltas per ilgas užsisėdėjimas namie, tiesiog slėgė ta rutina. Dabar jau grįžau į darbą, dažniau susitinku su įvairiais žmonėmis, kažkaip po biškį atsigaunu, nuotaika geresnė, nebe taip viskas erzina ir nervuoja.
tai yra egoizmas, man man man. turi seima, viskas-baigesi linksmybes, turi aukotis. pati turi ieskotis,kaip iseiti is tos situacijos, o ne laukti, kol aplink kaip apie princese sokines ir suteikines palaima. kaip pasiklosi, taip issimiegosi. iseiciu yra, tik reikia jas pagal save susigalvoti ir vykdyti, o ne vaidinti auka. auka tavo vyras ir vaikas, del islepintos mamytes inoriu. pazvelkit i save kritiskai. buitis neisvengiama, ir kitas vyras tai juokinga,kad gali buti iseitis, jis ta pacia buiti pasiulys. ai pilna savanaudziu zmoniu. nereikejo pastoti, nebutu buve tos ikyrios buities, galetumete linksimtis iki pamelynavimo.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
