Nebeskanu bučiuotis su savo vaikinu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos,
labai nedrąsu klausti, bet taip graužia… Dar neseniai buvo tema ar daug su vaikinais bučiuojatės, išvis susimąsčiau, kad mano santykiai su vaikinu nėra normalūs. Mes 4 metai kartu. Pradžioje bučiuotis patiko, bet vėlgi ne taip, kad žemė slystų iš po kojų. Dabar aš vengiu, kad jis mane bučiuotų į lūpas, nes man neskanu. Tai nėra blogas burnos kvapas, man tiesiog nebepatinka, nėra noro. Bendrai aš jį myliu, jis geras, ištikimas, supratingas. Reikalai lovoje geri. Bet tie bučiniai nežinau… Ar čia meilės chemija išsisklaido, ar čia kas? Ar Jums taip būna? Patarkite, padiskutuokime.
Ačiū, kas pakeliate tema. Kam neaktualu, prašau temą apeiti. Dėkoju.
aš tai manau, kad tai normalu…nereik norėt fejerverkų po daugelio metų buvimo kartu.
Kartais užeina ir man taip, bet poto praeina ))
Eglute… na 4 metai šiaip nėr “daugelis metų kartu”
Būtent, 4 metai nėra tiek daug.
Gal tiesiog nemėgsti bučiuotis, arba tau nepatinka, kaip jis bučiuojasi?
Matot, jis man antras vaikinas. Pirmasis buvo tikras virtuozas. O mano vaikinui esu pirma, ne itin patinka jo stilius… Su pirmu vaikinu taip nebuvo, atrodo galėjau bučiuotis valandų valandas. Todėl nemanau, kad to nemėgstu daryti. Bet su savuoju vaikinu neina ir viskas… Nežinau ką daryti… Matyt visgi meilė ir aistra negali būt kartu ;/ Juokingai skamba, bet ir rodžiau ir aiškinau, bet nekažką…
na, po 5 metų maniškis su manim nenori bučiuotis. Irgi, tiesiog nenori, nors šiaip viskas gerai
psichologai sako, kad dažnas atvejis, kad kai nusistovi draugystė, pereinama į ilgalaikius santykius, noras bučiuotis sumažėja, ypač, su liežuviu. Nes santykių pradžioje, bučiuojantis, pagal seiles, pasirenkam partnerį. Aceit, pagal seiles perduodama visa genetinė info ir taip atsirenkam, ar geras vyras/moteris, ar ne. Na, o kai jau atsirenkam, informacija apie tą žmogų mums yra žinoma, jos daugiau nereikia, tai natūraliai imam mažiau bučiuotis,
nu jei 4 metus kartu gyvena tai tikrai nemažai
aš biški patingiu su liežuviu bučiuotis, seniau valandą galėdavom prie sienos laižytis, bet šiaip paprastai įsisiurbt ir be liežuvio bučiuotis labai patinka, gal labiau nei seniau, švelniai, aistringai taip, vaikinas irgi nebelabai nori tų laižiakų jau, sako geriau su lūpom pakštukų daug ar švelnių bučinukų
Nieko, praeis. Arba tai tiesiog nebėra taip svarbu. Man irgi taip būna.
Mes 4 metus draugaujame, kasdien susitinkam, savaitgalius praleidžiam pas mane ar kartais pas jį, bet gyvename dar atskirai. Jam patinka tie seilėti laižiakai, o man vat kaip minėjot kai kurios patinka tie pakšt į lūpas ar kitur… Bet tas seilėjimasis primena paauglystę.
mesdudu – nenoriu nuvilti, bet žinokite aš vaikinui irgi sakau, kad tiesiog nenoriu kažkada užsiminiau, kad nelabai patinka, tai tragedija ilgam buvo… Dabar “tiesiog nenoriu”.
Labai liūdna, kad net sekso metu specialiai nusuku veidą, jei matau, kad nori įsisiurbt. Man tai nepatinka
kad virpuliukų nėra tai nieko keisto, bet kad nemalonu – nemanau kad čia normalu man saviškio kol kas visada mažai…
Mes tuoj 3 metai kartu tai jau laaabai retai “seilėjamės”, bet tiek mažiukai bučiukai labai faini ir pakšimės pakankamai dažnai ir labai faina bet pvz žinau porą, kur vaikinui nepatinka bučiuotis, myli, viskas gerai, bet nu nepatinka tai mergina kartais erzina vaikinuką, bet jis sako nelysk ir viskas, nepatinka žmogui nieko negali padaryt
same here na aš kažkaip to taip nesureikšminu. vieni gal labiau pašėlę būna, kiti mažiau. vieniem daugiau reik to artumo, kitiem mažiau.
As galvojau cia man vienai taip nors mes 10m kartu… liziakai tai tik prasidejus aistrai
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
