Zodziu, bandysiu aprasyti situacija kuo trumpiau. Turiu viena vaikina (ex’a), su kuriuo buvome kartu, gerus 2metus atgal. Dabar vel susiejome, ne taip ir senai, prisiekinejo ten meiles seiles, kad be manes negali, ir blah blah blah. Susitikom po viso to du kartus, viskas buvo tvarkoje, seni jausmai jam grizo (o gal ir nebuvo niekur pradinge). Jis net siule kartu nuomotis buta, gyventi dviese. Bet po susitikimu prasidejo: “man tu labai patikai blondine” (dabar pakeiciau plauku spalva), “tu esi principinga”, nors tokia nesu… Kai paskutini karta matemes, viskas buvo tvarkoje, tik jis sake kad tureciau bent isidarbinti. (del sveikatos problemu nelabai galiu siuo metu dirbti, ar dar ka nors veikti). Pasibuvom, atsisveikinom ilgu ir svelniu buciniu, parejau namo visa drebanti, lyg man butu ne 20, o 15, zodziu apsvaigusi nuo meiles… Bet po to vel prasidejo tokios zinutes kaip:

” kad tau su sveikata chujovai tai tik atmazas.. o as tikrai nezadu pradet santykiu su mergina.. kuri i gyvenima ziuri taip kaip tu… sorry tai mano nuomone ir as jos laikysiuos.. zmogus turi galvot apie ateiti.. tokiu metu kaip tu as jau dirbau per du darbus.. negyvenau su mama ir mokiaus.. nepyk.. bet as galvoju apie ateiti o ne gyvenu taip kad pofig kaip bus”

O as jo pries tai paprasiau, kad tiesiog palaikytu mane, nes man sunku, patiriu didziulius stresus, kadangi daug kas yra negerai… Bet kiek matau, jam tai visiskai nerupi, as nezmoniskai supykau… Nenoriu su juo sneketi. Bet istikruju ji labai myliu ir jis tai zino. Taciau man atrodo, kad, as jam reikalinga, jau “gatava”, su darbu, issimokinus, nepriekaistinga reputacija, blondiniskais plaukais, visada grazi, kad tiesiog buciau lyg labai brangus ir grazus paveikslas, jo kambaryje. Po tokiu jo zodziu pasijutau taip lyg esu jam zemas lygis… Bet kam tada reikejo prisiekineti meile ir pasakoti man visas tas pasakas..? Juk mylintis zmogus turetu kaip tik stipriai laikyti uz rankos, padeti susidoroti su sunkumais, ir kritimais. Pasijutau naivi ir apgailetina. Kokia jusu nuomone, merginos?