ne, tiesiog pradėjai blaiviai mąstyti

va va ir as netikiu,nera to dievo turiu ne viena pavyzdi kad nera pagrindo juo tiketi

vargsas tas Dievulis – nei pasiteisint, nei apsigint negali, o visi tik kalba : dievas ta, dievas ana. Kaip patogu ant kazko viska nurasyti…..

Kai rašei “Per laidotuves kunigas pasakė , kad štai šį žmogų kviečia Dievas pas save. Tada mane paėmė siutas ir norėjosi šaukti , kodėl būtent šį žmogų , kuris darė tik gera ir nenusikalto” .

Manau, kad tas žmogus buvo per geras, kad kiūnotu čia, pasaulyje.

Bet kokiu atvėju – užjaučiu, ir stiprybės.

Pati tikiu Dievu, bet ne kunigais ir ne bažnyčia.

Bet vis tik, siūlyčiau tau vėl pasistengti susigrąžinti tikėjimą. Vis tik kažkuo tikėti – yra gerai. Tai tik mano nuomonė. Laikykis.

“Jaunas gali mirti, senas turi” . Geri žodžiai.

Kai kazkas atsitinka, tai Dievo nera. Kai pasiseka – Aciu Dieeevui..

Aš nenurašau, bet logiška, kad man baisu klausyti tokių kunigo kalbų.. O aplamai viskas ir yra siejama su dievu, visos laidotuvės, maldos ir panašiai, tai kaip aš galiu tikėti, kai man skaudu tai suprasti ir tai ištverti ???

Ką kaltinti tokiu atveju ???? Jei visas egzistavimas paremtas ant dievo

O kodel isvis reikia kazka kaltinti as nesuprantu? Tik mes patys esam kalti, del visko kas mums atsitinka

Aplamai man juokingai dabar viskas atrodo. Visos tos maldos bažnyčioje, tuo labiau išpažintys….

Visi sakydavo dievas yra visur, tai kodėl būtent su juo kalbėti reikia bažnyčioje , o ir išpažintis sakyti kunigui ??

Net ir dėl ligų esame mes patys kalti, kurios mus palaužia >? ??

As kunigais irgi netikiu, na bent jau dauguma… O Dievu tikiu , ir manau kad niekas gyvenime veltui nenutinka. Visgi suprantu tave koki skausma jauti , kiek tau yra iskilusiu klusimu, ir kad atrodo jog pasaulyje nera teisybes… Seniau ir as pansiai jauciaus , bet dabar suprantu kad nieko veltui nenutinka, vienas protingas zmogus man yra pasakes, kad tikrasis pragaras yra but zemeje ir jausti amzinus skausmus, tai fizinius tai dvasiniu, matyt nelaingus artimus zmones, matyt nykstanti pasauli, ieskot teisybes kurios niekur nebera, taigi galvok jog tas brangus zmogus yra ten kur jaucia tikra laime ir saugo jus is ten. bet kuriuo atveju labai tave uzjauciu, stiprybes

netikiu nei kunigais nei baznycia , esu agnostike . bet savo siaubui istojau i katalikiska profke ( tiesiog nera kitos kur ruosia siai profesijai) tai jau dabar kreivai i mane ziuri kai kurie destytojai , nes neapsikentus ne karta bandziau ginciotys del ju kalbu apie Dieva , religija ir pan..

o kuo čia siejasi dievas ir kunigai? Aš tikiu Dievą, bet į bažnyčią niekada neinu niekada neinu išpažinties. Ir manau, kad Dievas man padeda nereikia suprimityvinti tikėjimo, tai labiau filosofinis klausimas.

del ligu – aisku patys kalti, labai retai aplinka (pvz Cernobylio atvejis). Net sena lietuviu patarle yra: Zmogus pats savo laimes kalvis. Ir kai nustos zmones laukti is valstybes, dievo, darbo birzos dar velniai zino ko gerybiu, ir supras kad tik patys yra uz viska atsakingi – bus lengviau O Dievas jeigu ir egzituoja, tai manau kad tai labiau Visatos desniai nei dedule, sedintis ant debesies ir visiems uz nuodemes ligas ar mirtis siuntinejantis. tada jau butu pagiezingas zmogelis o ne Dievas. Manau jis rupinasi globalesniais dalykais. O kas yra kunigas? jis toks pat zmogelis kaip ir mes, ir tai ka jis sneka nebutina priimti uz tiesa juk ar ne? Jo toks darbas, tai ir peza ir laukia piniginiu auku, kad galetu neprastai gyvent