Antra diena sėdžiu namuose ir nežinau kur dėtis..Nežinau ką daryti, emocijos keičiasi kas valandą, atrodo viskas tuoj sprogs…

Mano istorija tikriausiai eilinė, tik niekad nebūčiau patikėjusi, kad tai galėjo atsitikti man. Rašau, nes galbūt išsipasakojus bent kiek palengvės..

Jis buvo mano geras pažįstamas. Pažinojom vienas kitą daugiau nei kelerius metus. Jis taip pat buvo draugavęs su gera mano drauge, kas tik dar labiau mus visus suartino. Jis visada buvo linksmumus mėgstantis jaunuolis, išgerti ir patūsinti – visuomet buvo jo kredo. O prie to paties aišku ir merginos. Ir prieinamos ir ne, kai tik turėdavo progą flirtuodavo ir kalbindavo visas pasitaikiusias. Taip sakau, nes dažnai jį matydavau, ne vienam bendram draugų gimtadieny buvome,ne sykį vienas kitam padėjom, kai prireikdavo pagalbos. Buvom geri pažįstami, arba kitais žodžiais tariant, visai geri draugai. Visiškai juo pasitikėjau, jis nebuvo iš tų žmonių siekiančių kitiem blogo, greičiau tik priešingai – dažnai kitiem padėdavo, buvo mėgiamas. Todėl niekad šito iš jo nebūčiau galėjusi tikėtis. Buvo draugės 23-asis gimtadienis, smagiai leidome laiką, šokome, darėmės milijonus nuotraukų, gėrėme pasveikindami vienas kitą. Nemažai šnekėjome su juo tą vakarą, apie studijas, apie gyvenimą. Kaip ir visi tą vakarą, išgėriau nemažai, buvau stiprokai apgirtusi, kas lėmė, kad anksti nuėjau miegoti į antrą aukštą.

Toliau seka tas, ko nė nenoriu atsiminti.. Noriu viską ištrinti, pamiršti, noriu nubausti save už visą tai…

Viskas įvyko naktį, aplink buvo vien tamsa. Staiga, pajutusi kažkokį keistą duriantį jausmą, atmerkiu akis ir užtrunku sekundę kol miglotai suprantu kas vyksta. Esu apstulbusi, nesuprantu ar sapnuoju ar ne. Kitą sekundę jis jau nulipa nuo manęs. Netekusi žado, pradėjau klausinėti jo ką jis daro. Jis pradeda kažką murmėti apie tai, kad reikia jį nusimauti, kur padėti.. Tada pilnai suprantau kas įvyko…

Toliau seka maišatis riksmų, ginčų ir aiškinimosi. Negalėčiau net tiksliai visko aprašyti. Tuo metu prašiau jo vieno – niekam apie tai nepasakoti. Po to jis nuėjo toliau miegoti, o aš sėdėjau ir žiūrėjau į vieną tašką… viskas vis dar atrodė nerealu. Niekad nebūčiau patikėjusi, kad žmogus, kurį pažįstu taip pasinaudotų mano bėjege būsena..Aš giliai miegojau, o jis paemė nurengė mane ir viską padarė… Jis net nepaklausė manęs ar aš noriu, nebuvo nei bučinio nieko, nei žodžių…tik tas šlykštus, purvinas veiksmas.. Kai visi atsibudo, elgiausi kaip niekur nieko kiek aplinkybės leido ir niekam nepasakojau to.

Daba jaučiuosi tragiškai. Noriu išnykti, išeiti iš čia, noriu viską pamiršti. Negaliu sau atleisti, kad gėriau tą vakarą, juk jei būčiau mažiau išgėrusi galbūt būčiau pajutusi ir spėjusi dar jį sustabdyti.. Nerandu sau vietos, jaučiuosi šlykšti ir panaudota.. akimirkomis noriu numirti.

Kaip vėliau supratau, jis buvo be apsaugos ir darė tai, man būnant be sąmonės net du kartus (pats pasakė aiškinantis), Kyla klausimas dėl neštumo. O dieve o dieve net nenoriu galvoti apie tai, negaliu net svarstyti apie tą galimybę..

Žadu jam paskambinti ir pakalbėti, tik nežinau ką pasakyti?….

Ir kaip jūs manot, ar turėčiau kam nors iš šeimos narių papasakoti, ar tiesiog viską pamiršti ir gyventi toliau?…

P.S.galit smerkti, vis tiek niekas labiau neužgrauš negu pačios sąžinė…