Iš karto sakau, jei norit smerkt, jei užkniso anoniminė tema ar jei ši istorija pasirodys išgalvota, aplenkyt temą. Man 15 metų. Esu tikrai gan didelė mamyčiukė, beveik visko bijau ir šiaip esu savimi nepasitikinti. Prieš metus susipažinau su vienu vaikinuku. Jis iš tiesų buvo nuostabus. Mes labai ilgai bendravom. Jis pavasarį pasiūlė draugauti. Nesutikau. Bet ne dėl to, kad man nepatiko. Dėl to, kad kaip minėjau esu “paklusnioji mamyčiukė” ir jeigu mama man pasakė jokių bernų, vadinas jokių ir nebus. Bet mes likom draugais. Net nustebau, kad jis su manimi pradėjo dar maloniau bendrauti. Buvau daug kartų pas jį, išgerdavom arbatos, išvesdavom jo šunį. Užvakar buvo tokia pati diena. Nuėjom pas jį arbatos. Tik staiga jis išsitraukė parūkyti. Na man tai kas tegu rūko. Bet jis pasiūlė man. Aš aišku atsisakiau, gyvenime cigaretės burnoj neesu turėjus. Norėjau eiti namo. Jis nebeišleido. Pasakė jei įtrauksiu porą dūmų tik tada paleis. Paklausiau, ko jis siekia. Jis tiesiog pasakė,kad žiauriai norėtų pamatyti tokią šventuolę kaip aš rūkančią. Nesutikau. Tik tada, kai pamačiau, kad manęs nebepaleis nusprendžiau vieną dūmą įtraukti. Aš nežinau kas man pasidarė. Bijau, kad ten buvo kokia žolė. Man taip trenkė į galvą. Aš pabaigiau rūkyti visą. Mane apėmė siaubingas jausmas. Baimė ir nerimas. Jis mane pasiguldė ir pradėjo nurenginėti. Nežinau kodėl, bet negalėjau pasipriešinti. Jaučiausi kaip surakinta. Ir.. Jis padarė tai.. Aš neįsivaizduoju kaip man su tuo susigyventi. Aš kalta, kad nepabėgau, bet mane tikrai kažkas surakino. Jaučiuosi siaubingai, nebenoriu gyventi. Tiesiog ar tai gali skaitytis kaip išprievartavimas? Ar tai reiškia, kad aš pati jam atsidaviau?