Negimusio vaiko mama

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Negimusio vaiko mama

Negimusio vaiko mama

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

sveikos. tikiuosi nesmergsit o isklausysit ir glbut duoaite patarimu kaip gyventi toliu. Taigi istorija tokia pries puse metu susipazinau su nuostabiu vaikinu musu santykiai labai greit peraugo i nuolatini seksa. Lovos reikaluose mes buvom puikiai suderinami,taciau saugojomes naudodami NLA… sis budas man neatrode labai saugus del to pradejau gerti kontraceptis bet deja per velai… suzinojau,kad esu nescia.. Vaikinas iskartpatare darytis aborta argumentuodamas,kad kolkas dar neturim salygu auginti vaika,nors abu jau esam studentai turim gerus darbus.. Taciau jis issigando izikos,kad vaikas gims nesveikas nes as nezinodama,kad laukiuosi vartojau alkoholi,geriau kontraceptikus ir daug rukiau. Jis mane ikalbejo pasidaryt isvalyma sake,kad nepaliks manes,kad kartu mes viska istversim. Po ilgu dvejoniu as pasidariau isvalyma nemiegojau naktim labai save grauziau. po isvalymo vaikinas labai nutolo. pasake,kad po viso sito reikalo jo visai nebetrauke prie manes. bandem kalbetis,taisyt padeti bet veltui dabar bendraujam bet labai saltai tik is reikalo o apie negimusi vaikeli net ir nekalbam. Gydziausi raminanciais bet ne ka padejo. nezinau kaip gyventi toliau. negaliu susitaikyti su tuo,kad sumokejau protu nesuvokiama kaina uz vaikino laime. O jis pirma proga gaves mane pamete…

Page 2 of 2
(nežinomas) (archyvas)

linkiu jums jei su dabartiniu nieko nesigavo (o ir nemanau kad gautusi, net jei bandytumet, nes salia vienas kito bunant sazines tik dar labiau grauziat), susirasti puiku vyra, puiku vaikina, ir kad ta sazines grauzatis su juo pamazu dingtu, o ja pakeistu laime ir pamastymai apie busima seima.

(nežinomas) (archyvas)

kazkodel atrodo, kad tau labiau gaila prarasto vaikino nei vaiko.

priemei sprendima, laiko atgal neatsuksi-gyvenk, daugybe moteru su tuo gyvena ir nemirsta.

(anonimas) (archyvas)

man paciai labai apmaudu del to,kad dazniausiai mes zmones aklai pasitikim kitais ir silpnumo akimirka padarom klaidas,kurios mums sirdis draskys visa gyvenima. Nesakau,kad manes reikia gailet toli grazu as to neverta. tiesiog esu psichologiskai silpnas zmogus, deja per ta silpnuma mazas stebuklas atidave gyvenima.. noreciau,kad pasirinkimo akimirka buciau buvus stipresne, noreciau,kad butu vaikinas norejas kudikio. dabar as nieko nebeistaisysiu. neberandu del ko keltis rytais. mano sirdi degina mintis,kad as esu nuzudyto vaiko mama.

Page 2 of 2