Neištvėrus išsiskyrimo skausmo bandžiau nusižudyti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos. Prašau jūsų patarimų kaip išgyventi didžiausia krize mano gyvenime. Vakar mane paliko vaikinas su kuriuo kartu buvau puse metų. Žinojau,kad jis manęs nemyli tačiau turėjau viltį,kad viskas bus gerai.
Vakar jis man pasakė,kad jo gyvenime atsirado mergina į kuria jis labai rimtai žiūri. Ta minute man sugriuvo visas pasaulis. Jaučiuosi tarsi supjaustyta, neberandu vilties gyventi toliau. Gal ir kvaila bet į šita žmogu aš sudėjau viską ir jį myliu iš visos širdies. Jo išėjimas iš mano gyvenimo lygus mano gyvenimo pasibaigimui.
Jaučiuosi išmesta,sutrypta ir pažeminta. Visada jam buvau labai gera dėl jo galėjau padaryti viską ir visdar galiu. Tačiau jis to nevertina. Vakar skausmas buvo toks stiprus,kad prisirijau tablečių ir šiandien ryte pabudau kauno klinikose. Nenoriu gyventi, noriu,kad neskaudėtų. Prašau patarkit kaip atsistoti ant kojų ir kaip susitaikyti su tuo,kad mano gyvenimo džiaugsmas išėjo palikes mane merdėti…
na čia jau reikia psichologo konsultacijų. siūlyčiau pradėti save mylėti labiau nei kitą žmogų. sėkmės lipant iš duobės
Kauno klinikos dalina kompus? ar jau išleido namo? tada per greitai – jei dėl tokio dalyko reikia žudytis. Kaip gali reikalauti, kad žmogus tave mylėtų, juolab, kad pati sakai, nieko jis tau ir nemelavo… Na čia dabar? Leisk žmonėms ramiai gyventi ir pati galvok, kaip iš naujo sau meilę susirasti. Viskas bus gerai
del kazkokio…kelt ranka pries save, nebuk savanaude. as pries keleta dienu palaidojau teva, niekam nelinkeciau tokio skausmo… gyvenk del tevu, broliu/sesiu… manau reiktu kreiptis i psichologa
tau tikrai nėra daugiau nei 20? jei taip, tai viskas laikina. Toks vaikinas nevertas tavo ašarų, skausmo. Jis vertas būti šiukšliadėžėje. Pogalais, juk jis nevienas ant šios purvinos žemės! Susirasi kitą, mylėsi kitą. Dėl tokios meilės nereikia žudytis ir savęs niekinti. Vaikinas ne išeitis baigti gyvenimą.
em, čia apie vaikiną taip kalbate, nes taip manote, ar todėl, kad norite autorę paguosti?
Aš atsisakiau gydymo. O gal skauda dėl to,kad aš šitam žmogui atidaviau viską ką galėjau. Vien dėl to,kad jis būtų laimingas.. Aš net negliu pagalvoti apie kita žmogų mano gyvenime nes į šitą žmogų sudėjau visą širdį.. nežinau kaip atsikelti..
aš jai teigiu, jog jis ne pirmas ir ne paskutinis, kas čia blogai?
Kaip sakoma, per prievartą mylimas nebūsi. Nenori jis būti su jumis – ir nereikia. Nenuvertinkit savęs taip, kad tik jis džiaugsmas jūsų.
kaip galvoj sudai, tai ir nutinka tokios nesamones
Aš žinau,kad laikas gali viska sutvarkyti bet ka daryti,kad dabar atsirastų noras gyventi toliau?
sunkiausia yra tai,kad vaikino prašymu aš pasidariau aborta. Po jo man buvo labai sunkios komplikacijos ir man nebeliko šansų ateityje turėti vaikų. Taip pat ir susirgau plaučių embolija. vaikinas žadėjo man padėti.. O gavau tik pareiškima,kad jis susirado rimta drauge..
Skausmas praeis , meile praeis , ateis pyktis , vel praeis , viskam reikia laiko Dabar tavo gyvenime sunkus etapas , bet po kazkiek laiko juoksies is viso sito ir suprasi ,kad taip tik geriau , kad jis nevertas taves , jeigu sugebejo tave iskaudinti Daugiau pasitikejimo ,mergyt, eik su draugem i filmus , skaityk knyga , shopinkis. Sie J. Marcinkeviciaus zodziai visada vercia mane pagalvot ( Reikia nuo kažko pasitraukti,kad galėtum prie kažko prieiti) Linkiu stiprybes ir atsimink ,viskas praeina .
juk negalima, autore, atsiduoti bet kam neapgalvojus pasekmių. Suprantu, jog jis darė jus laiminga, kad jūs jį mylėjote, bet negalima taip elgtis su savimi. Atverskit naują puslapį ir pradėkit gyventi. Buvot kvaila, buvot, bet ką tai jau pakeis. Jis irgi turi gyvenimą, jis nėra jūsų nuosavybė. Gal jis jumis tik pasinaudojo, pasinaudos ir kita, kas čia žino.
Pusę metų ir sudėjote visą širdį? Autore, kiek jums metų?
man 23 metai. Tiesiog aš juo besalygiškai tikėjau ir man buvo sunku jam atverti širdį o kai atvėriau jis man prispjaudė į sielą
Pisi prota
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
