labai nekenčiu savęs, esu užsikompleksavus, visiškai nepasitikiu savim ir taip jau atsibodo gyvent. turiu draugių, kurios labai gražios, bet su kitais bendrauti nemoku… net jeigu sulaukiu vaikinų dėmesio pasimetu, pradedu nusišnekėt arba išviso tyliu ir kai tik galiu pasišalinu. tas nepasitikėjimas savimi mane tiesiog žudo ir man neišeina to pakeist. pvz netgi būdama prie jūros ar kokio tvenkinio labai gėdijuos būt su maudymuku, nes jaučiuosi labai stora ir bijau, kad visi badys pirštais kokia aš stora. tėvai, draugai nesupranta manęs, sako, kad normaliai atrodau, bet tai man neprideda jokio pasitikėjimo. gal įtakos turi tai, kad seniau buvau tikrai labai stambi ir vaikystėje dėl to patyriau patyčias. nežinau. daugiau svorio numest nebeturiu valios. dėl to irgi save graužiu. nuotraukos nekelsiu, nes md yra mano pažįstamų. bet trumpai save apibūdinant esu tvarkinga, turiu ilgus plaukus, kuriuos labai prižiūriu, tvarkausi antakius, nagus, kosmetikos beveik nenaudoju, tik tušą ir kartais pasiryškinu antakius… noriu džiaugtis gyvenimu, būt laiminga, bet neišeina . kaip išmokt bent truputį mylėt save, a?