Tai tikriausiai kokia šimtoji tema apie nenusisekusią meilę. Jaučiu, kad ir mano santykiams galima klijuoti tokį pavadinimą. Jo jausmai man atvėso. Dabar mūsų draugystė it tampymasis, nes aš jį laikau ir negaliu paleisti, nes jis man be galo brangus. Kaip jį palikti ir leisti skristi vienam? Aš visad tikiuosi, kad viskas bus gerai, bet per ilgą laiką viskas tęsiasi prastai ir viskas vis blogėja… Jis gali be manęs, tačiau aš be jo – nelabai. Jis manęs nepalieka, bet žinau, kad tai turiu padaryti aš. Kaip po išsiskyrimo užpildyti tuštumą ir vienatvę, kuri lieka išsiskyrus? Ačiū už pasisakymus ;}