Visuomet ziurejau i vaikinus bent 3 metais viresnius uz mane. Nesu turejus net vienmecio, nes kazkaip man atrodo jog mano dar tas amzius kai vaikinai atsilieka mastymu, nuo paneliu.

Stai nesenai vienoje ”Chebrikeje” susipazinau su tokiu vaikinu, man 16, o as is isvaizdos ir bendravimo maniau jog jam koks 19, iskart krito i aki, Jis manes klause kiek man metu, jam pasakiau, bet kazkaip pati nesusimasciau paklaust, ;DD Suzinojus neptaikejau, is pradziu nezinau kodel, bet sutrikau. Galu gale nusprendziau jog nieko cia tokio, tie metai svarbu nera ten koks nesubrendes kai dauguma jo metu vaikinu. Ir maniau nieko cia tokio gi tik metais jaunesnis o ne kokiais 5m.

Pradejom kartu leist laika, viskas labai saunu buvo. Buvo gera ir smagu kai apkabindavo ir pabuciuodavo. Romantikas buvo. Nakti guledavom ant stogo ir ziuredavom i zvaigzdes ir menuli. Tiesa pasakius su viresniais vaikinais tokios romantikos, tokiu jausmu nebuvo net. Taciau dabar suzinynojau, jog jis turi panele jau 1m. ir keli men. Pradzioj man jis to nesake.. Dar esam is skiringu miestu, taciau mano tevai ten kraustysis gyvent, tai teks ir man.

Man jis tikrai labai patinka, is jo elgesio ir zodziu suprantu jog as jam taip pat. Bet kolkas yra tiek daug kliuciu, jo panele, kitas miestas, dar kai apie metus pagalvoju….

Bet kai jo nera salia man taip skauda sirdi, net nezinau ka daryt…