Visos košės, svogūnai, šaltienos… o fu iki šiol nevalgau Kadangi tėvai daug dirbo, tai senelis mane su broliu prižiūrėdavo, o jis toks senesio “kirpimo”, tai negalėdavo suprasti kaip aš galiu nevalgyti kažko ir dažnai darydavo spagėčius su daug daug kepintų svogūnų..Aišku viską liepdavo suvalgyti, tai kai jis tik per virtuvės duris išeido, aš visus makaronus šuniui atiduodavau dabar galvoju, kad suprasdavo kaip kas, nes nu staigiai tie makaronai dingdavo, bet nieko nesakydo

burokeliai(iki dabar nevalgau), sriubos visokios. man kaip tik patikdavo manu kose,tik irgi mociute nemokedavo padaryt, visad kieta kaip akmuo buvo… saltiena buvo fu, kol neparagavau dabar ideciau ja tarp megstamiausiu savo patiekalu.vedarus irgi

sriubytes su darzovem arba pieniska sriuba su pleve. O jetus….ir ridikeliai

Saldi sriuba,kisielius… iki dabar negaliu pažiūret

o as nemegau labai zirniu sriubos. man atrode, kaip peliu nagai ten plaukioja (kur nuo zirniu tokie, nzn kaip paaiskint)

nemegau ir nemegstu to tikro kaimisko kefyro, tie gabalai kol nrml neisplaktas..fu, kazkada liepe gert tai ziaugciojau pora gurksniu ir vsio. rugstyniu sriubos. barsciu su dziovintais grybais kurie isplerdavo ir pasidarydavo slidus. siaip konservuotu grybu irgi nemegau del to paties. lasiniu kur vien riebalas, ir desru su jais. ir riebios mesos negaliu valgyt, taip nemalonu kramtyt ja. saltienos taipogi nevalgau, o kaip zinia mociutes lb megsta jas daryt ir paskui siulyt. vaikystej nemegau grikiu. kai uzaugau ir nekazka – galeciau valgyt, bet vistiek nk is ju nedarau. pupeliu nemegstu, nes kiek virdavo sriubu, man jos tokios sausos kramtyt… pienisku sriubu ta pleve ant virsaus irgi fui. arba kai riebaliukai kokioj sriuboj plaukiodavo-as ju tuos ratiliukus pavirsiuj su saukstu sujunginedavau kol sriuba atsaldavo ir tada jau nebegaledavau valgyt nemegau riesutu sviesto. pas mociute nuejus ji visada duodavo zemes riesutu, nes gi lb sveika. kaip as ju nekenciu,ir man jie visa skoni gadina visuose saldumynuose ir ne tik.

Saltienos ir lasiniu

nemegdavau saltienos, nes keistai atrode, grybu, nes galvojau jie visi slidus burnoj ir dar kazka ten taip pat makaronu, nes tikrai kazkokius neskanius gaudavau (speju pigiausi) ir dar pervirtus, zuvies, nes keista buvo matyt negyva gyvuneli lekstej, kuri reik valgyt, cepelinu, nes neskaniai atrode. Ir dar jauciu daug, tik neprisimenu

Atsimenu daržely buvo tokia balta košė, net nežinau iš kokių ji kruopų būdavo, bet atrodydavo kaip iš dantukų, tai mes ją vadindavom dantukų koše.

visos pieniskos sriubos, karsto pieno su medumi ai ir gogel mogel. feeeee, vis pamenu kai kaime mane versdavo ta “skanumyna” valgyt . ir aisku kepeneles – ju iki dabar negaliu pakesti, o darzelyje viena kart i savaite ju butinai budavo. ta diena likdavau alkanas vaikas

Manų košė, šaltiena, saliami dešra, mamos kepti blynai – pastoviai riebalai tekėdavo, lašiniai, svogūnų laiškai, kepti svogūnai, kaimiška grietinė, FUJ

As mesos nevalgiau iki 16metu ir net pajusdavau, jei maistas turedavo kazkoki salyti su mesa. Nesusiedavau mesos su gyvunu, nevalgydavau, nes skonis ir kvapas nepatiko, o po to is iprocio

vėdarai – dar dabar negaliu į juos žiūrėt, o dar tas kvapas…

saliami ant picos

grybai tai išvis kažkas baisaus atrodydavo, sakydavau, kad kaip snargliai jie..

visada iš maisto išrankiodavau svogūnus, nekenčiau paprikų, šaltienos, tos plėvės ant pieniškos sriubos ar pašildyto pieno, riebių patiekalų ar riebios mėsos, spirgučių, saldžios sriūbos, balto padažo, brokolių.

Nuo vaikystės ir po šiolei nekenčiu pieno. Duotų šautuvą ir stiklinę pieno, rinkčiausi nusižudyt Jis turi teisę egzistuoti kaip ingredientas patiekaluose, bet tik ne grynas vienas