Nemeile kitiems
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Man 21 metai, bet nesuprantu, kas su manimi yra ne tai. Nekalbu apie tai, jog niekada nesu turejusi normalaus vaikino ir pan. bet tiesiog.. as nieko nesu gyvenime mylejusi. As nemyliu net savo mamos ar tecio, nemyliu brolio, nemyli jokiu draugiu/pazistamu.. kaip taip imanoma? Visada tik vaidinu, jog kazko pasiilgstu, man net neidomu, kas kam kaip sekasi, bet juk tai nera zmogiska.. kas tai gali buti? Kazkoks sutrikimas?
Na su tavim tikrai kazkas labai negerai..
tai dabar dauguma tokie pasidare, kurie daiktus myli labiau nei zmones, egoistai ir tiek. Manau tai tevu kalte, kurie nerode meiles, matyt jiems labai rupejo darbai, pinigai, nei vaikams skiriama meile ir laikas, tad tu net nekalta, ieskok kaltes tevu auklejime
Yra tiesos. Jaučiuosi panašiai, kaip autorė. Šeimos narių nemyliu, niekuomet nesupratau tos didelės meilės artimiesiems…. Užtat draugams visuomet padedu, ir gyvūnus laabai myliu Tai gal dar ne viskas prarasta
Tu teisi vilne, nebuvo tevu meiles. Tiksliau buvo meile, bet netokia, kokios man reikejo. Tevai nemylejo vienas kito, tad.. viskas ir susidejo. As nebezinau kaip daryti, kaip ismokti myleti, kaip ismokti nedaryti tokiu klaidu, kokias dare mano tevai.
Va va, ir mano tokios pat priežastys Bet tai nereiškia, kad esi blogas žmogus, dieve, nereikia visko taip suabsoliutinti… Kiekvienas esame skirtingi, kiekvienam savo likimas… Bet dar jaunutė esi, manau, pamesi vis tiek galvą dėl kokio vaikino… Man taip buvo
Rimtai…? Paskaičiau ir datą pažiūrėjau – ar ne aš kada parašiau nusivylus..mano žodžiai, kraupu net..net metų man tiek pat
Aš tai tikrai nenoriu įžeist ar pasityčiot, bet kaip tik ne per seniausiai domėjausi, kad būtent autistai niekada nejaučia ir nemoka išreikšti meilės kitiems. Gal tai kažkuo susiję?
Tevu nemylet… Nepyk, bet man tai antzmogiska (nekalbu apie krastutinius atvejus – visokia girtuoklyste, smurta, palikima vaiku namuose). Galbut nesi netekusi nei vieno artimo, del to taip sneki.
Gerai pagalvojusi net nezinau, ar tikrai noreciau vaikino. Skaudi vaikyste, beprotiska paauglyste privede prie to, jog man geriau buti vienai.
Autizmo formu buna labai ivairiu, tai gali buti, jog kazkuri viena is ju yra ir man.
Autore, gal gali man į pm parašyti? Aš tikrai norėčiau pabendrauti su žmogum, kuris kalba mano žodžiais..Gal tai padėtų mums abiem geriau kažką suprasti. Nes sunku narpliot net studijuojant psichologiją..
Supranti, kai esi sau atviras, supranti, kad tai ne meilė. Tai yra žinojimas, kad jus sieja kraujo ryšiai, kad jei bus bėda, vieni kitiems būtinai padėsit, bet visiškai racionaliai sau galiausiai prisipažįsti, kad tu žmonių natūraliai nepasiilgsti, nes…….. jie tavęs irgi ne. Su mama paskutinįkart kalbėjau prieš metus. Ji tiesiog nejaučia poreikio man skambinti. Anksčiau dar pati į akis lįsdavau, dabar jau keli metai kaip apsipratau, tai bendravimas vyksta taip: “Labas” “Labas” “Kaip sveikata?” “Gerai. Šunys gerai, katės gerai, daržai gerai, dabar kotletus kepu, vsio, neturiu laiko kalbėt ir daug čia tau prišnekėsim, ate”. Tai kai tokia situacija, nelabai tuos jausmus pavadinsi meile, antžmogiškai tai kam nors atrodo ar ne
@reika labai teisingai cia parasei.. paklausi tik is pareigos, aplankai tik is pareigos. Kiekviena diena telefonu bendrauju su tevais, bet.. nors ir tevai mano ir ju santykius pavadintu tikrai gerais, taciau as jiems nieko nejauciu. Taip, reikia pagalbos – visada padedu. Atsitiktu kazkokia beda – padeciau ir ateityje, taciau.. nera to jausmo, kaip noriu namo, kaip myliu savo tevelius ir pan. ir ne tik apie tevus kalbu, apskritai as nieko nemyliu. Zinoma, skamba gal kiek baisokai, kaip taip galima, taciau esu sau nuosirdi, o ir buti galiu nuosirdi tik sau ir va.. kai bunu nuosirdi sau suprantu, koki tuscia gyvenima gyvenu, kad kazkas su manimi blogai. Na ir kas, jog nuolat sypsausi, nuolat spinduliuoja mano akys, nuolat bendrauju su zmonemis, taciau.. tai tik kauke, po kuria slypi visai kitas zmogus.
Nepasiduok stereotipiniam visuomenės mąstymui. Nieko su tavim nėra blogai, tiesiog turi kitą misiją gyvenime. Juk vis tiek yra kažkas, ką myli – jei ne žmones, tai gal kokią veiklą?
kol kas dar neatradau nieko, ka tikrai myleciau.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
