Nemiela gyventi.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas merginos.
Labai noriu, kad mane kas nors išklausytų, nes nebegaliu laikyti savyje. Jaučiuosi siaubingai vieniša, nesuprasta, nepritampanti. Draugų artimų neturiu, šeima taip pat išsilaksčiusi, kas kur, jokių artimų santykių, nors mama žinoma visados, atrodo, viską atiduotų paskutinio, bet deja jau ne tas amžius, kad prie jos sijono glaustis. Bandžiau ir užsienyje būt (šiuo metu čia ir gyvenu kurį laiką) ir mokytis (nepatempiau), dalyvavau įvairiuose projektuose (vėlgi, nepritapau, turbūt dėl savo būdo)
Turiu aš tų kompleksų, šiek tiek sociofobiška esu, bet stengiuosi to neparodyti, būnu užsidariusi savo pasaulyje, o kam atsiveriu tas manęs nesupranta. Su vaikinais niekad nesisekė, darbas, koks bebūtų, nepavyksta, santykių užmegzti nesugebu, atrodo, kad išvis esu niekam tikusi. Nesuprantu, kur rast tą gyvenimo džiaugsmą, kai viskas, ko tik emiesi nueina šuniui po uodega. Žinau, kad sakysit, reikia keist požiūrį ir pan. patikėkit, daug išbandžiau, knygų daugybė perskaityta, minties galios, nuo ryto prabudusi stengdavausi su šypsena viską daryti, galvoti vien tik pozityviai, netgi buvau susidomėjusi religija, na nieko nepasikeitė, nors tikrai labai stengiausi. Nesuprantu, kodėl man taip nesiseka. Kartais atrodo, kad pamažu tampu imbicile kažkokia, nes nepritampu prie mane supančio pasaulio.
Patarkit ką nors, išsakykit savo nuomonę, meskit kokias nors nuorodas, na bet ką…
Ačiū.
Man labai panasi situacija,jauciu ,kad turiu sociofobija(baime zmonems) ,turiu didelius miego sutrikimus ,diena daszniausiai neturiu energijos ,o baisiausia ,kad zmones nesupranta ir palaiko tingine ,nors jei bandai kazka daryti ir buti kitokia ,dazniausiai nepasiseka.Kartais irgi nesuprantu ,kodel tokius zmones zeme nesioja ,o to verti gyventi zmones iseina .
Man irgi pan.
man taip pat yra,ziuriu nemazai yra tokiu cia
Tiesiog reikia atsirast draugų, kurie suprastų, turėtų panašios patirties, su jais bendraut, išsikalbėt. Iš savo patirties kalbu, koks geras vaistas gali būt nuoširdus pokalbis. Man ir gyvenimas ne rožėm klotas, todėl žinau ką reiškia, kai atrodo jog viena neišbrisi iš bėdų liūno. Gal dabar tau sunku, bet ateity tikrai viskas pagerės
Tai taip, nes tai taaaaaaaip lengva ir paprasta..
Ir man tos pačios problemos.. nežinau ką su savim daryt, stengiuos, griūnu ir vėl trukt iš pradžių vėl iš pradžių.. bet blogiausia, kad nesugebu susirast draugių, vaikino. Jei šalia turėčiau žmogutį su kuriuo galėtume eit per gyvenimą kartu būtų daug lengviau.
taip tokiu zmoniu yra nemazai. bet keiskites bandykit daugiau bendrauti, skaitykit saviugdos knygas, ineskit daugiau pozytivumo i gyvenima! svarbiausia tai kad reikia keistis cia ir dabar, o ne po metu ar daugiau kai bus velu! keistis sunku bet reikia
Kartais trūksta tiek nedaug…
Nepasiduok, kai nesiseka, nepasduok. Tikriausia, čia ir slypi daugybė neatrastų resursų, nes gyvenime sekasi tiems, kurie įdeda visą savo širdy.
Skaitant susidarė įspūdis, jog Tu paranojiškai bijai ‘vertintojų’. Jų bijoti tikrai neverta, juos pačius reikia vertinti.
Išmokusi būti savimi – galėsi būti bet kuo
Suprantu tave.Man taip pat nesiseka,visai niekas.Nei darbo rasti,nei draugų,nei vyro.Kiek tau metų?Man 24 metai ir neturiu nieko,tikrai nieko Vis ieškau save,vis bandau.Kiek rankdarbių buvau išbandžius,bet tik dėl to,kad nesisekdavo rasti darbo,o namie kažką veikti juk reikia.Na tikrai dažnai atrodo,kad nesuprantu ką darau šiam pasauly,….Gyveni ir supranti,kad tau čia vietos nėra…Į užsienį svajoju išvažiuoti,bet reikia,kad būtų pas ką,o kai buvo galimybės,jos kažkur nuplaukdavo,ne dėl mano kaltės.Na žodžiu,be žodžiu
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
