Nemyli?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Merginos, koks feilas man ivyko(( turiu drauga, kartu esam jau puse metu, visko pasitaiko, bet is esmes gera mums kartu, su juo jauciuosi saugi, lepinama, geidziama, jauciu jo rupesti, jis toks vyriskas, nors zodiakas ir mergele. Ir ka gi, vakar jis padare vakariene, klausiu jo: ar daug meiles idejai, sako labai daug, visa kiek jauciu. Tada atsigulem ir ziuredama jam i akis nusprendziau pasakyti ta zodeli, ir… Pasakiau: as myliu tave. Jis sako: myli mane? Sakau taip. Sako: meluoji ir labai stipriai apkabino. Pradejom buciuotis, tada pasimylejom irrrrr taip pasibaige vakaras. Siandien ryte isvaziavau i darba tiesiog draskoma is vidaus, kad nesulaukiau atgal is jo to grazaus zodzio!!! ka galvoti, kaip jaustis…!!!!
Nieko, man irgi nekart to nesake.Tiesa, tau bent parodo. Man nea.
Taip man tikrai parodo, graziai su manim elgiasi, jauciu jo rupesti, demesi, siluma, bet kad neatsake man tuo paciu, man buvo peilis, net nebezinau kaip su juo kalbetis
Tokius dalykus sakai tam, kad pasakytum tai ką jauti pati. negražu, jog dėl to kad prisipažinote, tikėtis, jog jis jums iš karto atsakys taip pat. Pasakys tada kai JIS bus tam pasiruošęs. nereikia nusivilti. nepanašu, jog to nejaučia, tiesiog gal nėra pasiruošęs tai pasakyti. kada jis tai padarys čia jau jis turi apsispręsti. jei versite jį tai padaryti, galite sulaukti priešingos reakcijos.
Protas visa tai aiskiai suvokia, bet jauciuosi lyg pazeminta, kad atsiveriau jam, pasakiau jam tai ziuredama i akis, o jis tik stipriai apkabino kaip minejau su juo jauciuosi gerai, mylima, bet juk moterims reikia isgirsti…
Tik nedarykit klaidos, nepradėkit zyzimo “aš tau pasakiau, kad tave myliu, o tu man ne, tu manęs nemyli, aš tau nerūpiu…”
Palaukit kol šie žodžiai bus natūralūs ir nuoširdūs, pačiai maloniau bus išgirsti juos, kai žinosit, jog ne per prievartą ar tik, kad baigtūsi zyzimas buvo pasakyta
Tai jus man siulot elgtis kaip niekur nieko, kaip iki siol ir nekartot kad ji myliu? Isprotejimas, ir kam as jam tai pasakiau
Bet juk jūs jaučiat tą meilę – padaro vakarienę, apkabina. Negi dabar gadinsitės sau ir jam gyvenimą dėl dalyko, kuris yra akivaizdus?
Norisi išgirsti, bet taip pat reikia gerbti kitą žmogų. kai bus pasiruošęs pasakys pats.
Kodėl nekartot? Tai jei jaučiat ir sakykit, kam čia apsimetinėt, kad nieko nebuvo, tiesiog nesureikšmint, kad dar nesulaukėt atsakymo
Aš savajam pirmą kart tai pasakiau į nugarą, prieš miegą, tamsoj nors jis man tai jau buvo ne kartą sakęs, bet jokių problemų dėl to nekilo
Tai jeigu as kartosiu siuos zodzius ir vis negausiu atsako tai nei man gerai bus nei jam, nes jis matyt dar nepasiruoses tam, kad atsakytu tuo paciu, o as negaliu to sakyti negaudama nieko atgal…ir taip statyti mus abu i nepatogia padeti. Isvis geriausia butu apsimesti, kad nieko nebuvo, bet kazkoks skauduliukas dabar sirdyje :/
Va, paklausyk kaip man buvo. Prieš 7 metus buvo labai panaši situacija, kai gulint lovoje maždaug po trijų mėnesių draugystės savo vaikinui pasakiau pirmoji taip “gal aš ir kvaila, kad tik tiek laiko tepraėjus tai sakau, bet aš tave myliu”. Ir ką jis, mane apsikabino, priglaudė prie savęs ir mes užmigom. Bet aš nieko negalvojau, neprisigalvojau. Yra kaip yra, pamils, jei taip bus lemta, taigi po kokių trijų mėnesių buvau pas jį namuose, nuėjau maudytis. Ir išėjus iš vonios kambarį pamačiau pilną degančių žvakučių, vakarienę ant stalo, gėles ir raštelį su labai gražiais žodžiais, kurio pabaigoje, amenu, buvo parašyta “nes Tave…” – raštelio pabaigą išgirdau iš jo lūpų! Va kaip. Taigi lauk. Gal jis iš tų, kurie tai sako tik vieninteliam žmogui per gyvenimą, leisk jam įsitikinti ir suteik šansą.
P. S. Už šito mažo šikniaus aš ir ištekėjau!
Gal veiklos neturi arba rimtu problemu?
Lauksiu, bet sakau labai keistai taip jauciuosi, dar niekada nebuvau tokioj padety, bandysiu tai pamirsti ir daugiau niekad jam to nesakyti iki kol nesulauksiu is jo siu zodziu :/ protas suvokia, kad nera ko pykt, o sirdis jauciasi izeista, va net labas rytas neatrasau jau valanda!!!
Laimingute, labai grazi istorija jusu bet manasis nera romantikas, tad is jo taip tikrai nebutu
Nusiramink, nes taip gali sugadinti gražius santykius…
Aš prisimenu, kai man vienas vaikinas pasakė “myliu” ir veršiuko akimis į mane žiūrėdamas manęs paklausė “o tu mane myli”? Blemba, jauna, dar mokyklos baigusi nebuvau… Nu ir pasakiau tą myliu, nors nieko panašaus jam nejaučiau. Po to iš vidaus net pykino, visa draugystė buvo paremta kažkokiu netikrumu. Labai gailiuosi dėl to, ką pasakiau, liežuvį norėjos nusišveist. Labai greitai ir išsiskyrėm, nes užkniso jį skaudinti ir jausti spaudimą…
O šiaip, nesvarbu kaip prisipažins, svarbu, kad tai būtų nuoširdu ir nebūtų tokių situacijų kaip manoji aukščiau.
“jis toks vyriskas, nors zodiakas ir mergele.”
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
