labai gaila tu zmoguciu, kurie kazka taip stipriai myli, bet nesulaukia to paties……

Man buvo panašiai. Bet įstengiau nutraukti viską. Sunku buvo, kai neradau savo žmogaus, bet jį radusi, viskas, supratau, ką reiškia ne tik būti mylimai, bet ir mylėti

Pasižiūri į kai kurias poras,susitikinėja tik pora savaičių,o vienas kitam jau meilei prisipažįsta,žvaigždes žada dovanot.

Žmonių santykius tikrina laikas,gyvenimiškos situacijos,o ne žodžiai kurie rytoj pasimirš ar pasivaikščiojimais po miestą.

Ir net po mėnesio jus vienas kito gerai nepažinsit.

Tu nežinai kokią arbatą jis mėgsta ir ar išvis ją mėgsta.Gal jis geria tik juodą kavą. O jis nežino kokios gėlės tau patinka.

Pirmus puse metų jus tik pažindinsities.Bandysit sužinot vienas kito pomėgius,pažindinsitės su draugais.O toliau viskas priklausys tik nuo jūsų.

O jausmai..Jausmai ateis tik po pusmečio ar net po metų (nekalbu apie tą pirmąjį susižavėjimą),kai tu neklausdama išvirsi jo mėgstamos arbatos su dviem šaukšteliais cukraus.Nuėjusi į parduotuve neskambinsi ir neklausi kokių ledų jam paimti.O jis žinos kokias gėles mėgsti,atsimins tavo tėvų gimtadienius ,o jūsų draugai neįsivaizduos judviejų atskirai.

Jus kartu augate.Pradedat svajoti apie šeimą ir vaikus.Renkate jiems vardus.Gyvenimas eina ir jus jau neįsivaizduojate jo vienas be kito.

Tačiau laikas bėga prasideda nesutarimai,pirmieji rimti pykčiai.Naktiniai skambučiai,ašaros,skausmas.

Branginkit ne žodžius,o veiksmus,kai jis vidurnaktį atvažiuoja pas tave su gėlėm,apkabina tave ir stipriai suspaudžia savo glėbyje ir tu matai jo skruostu riedančia ašarą,tada tyliai sukužda,kad pavargo nuo pykčių.O tu isterikuoji daužai rankom į jo krutinę ir rėki,rėki,rėki..

O jis tyli ir net nebando ant tavęs rėkt ar atsikirst.

Štai ką reiškia tikra meilė,o ne tie visiškai tušti žodžiai ištarti vos susipažinus.

Tačiau svarbiausia yra išmokti išsaugoti santykius.Sugebėti kalbėti ir išklausyti net gi tada,kai būna beprotiškai sunku.

Nepraraskit meilės dėl išdidumo.

Juk tu gali tiesiog nebesutikti daugiau tokio,kaip jis.

Tokio kuris rūpintųsi ar tu šiandien pavalgei,ar šiltai apsirengei..

Nepaleisk jo..Nes jis jeigu myli vienaip ar kitaip grįš į tavo gyvenimą,net tam,kad tave pamatytu tik praeinančia pro jį,o tu tylėdama vis tiek mylėsi jį tokį koks jis yra,

Naktimis verksi į pagalvę,o dienomis visiems šypsosiesi vaidindama,kad tau neskauda.

Bėgs laikas ir pamažu jūs pradėsite kurti kitus santykius,su kitais žmonėmis tačiau niekada nepajusite to ką jutote būdami kartu.

Nepaleiskite tų kuriuos mylite,nes dėl ko žmonės neišsiskirtu jie vis tiek nepajėgs pamiršti tų kurie juos išmokė mylėti.

Man lygiai taip pat..

) na man jau nuo mokyklos laikų meilės seilės būdavo…bet pats rimčiausias yra dabartinis, kuris pusę metų man nepatiko, buvo draugas, su kuriuo leidau laiką…vėliau pamilau, bet vis tiek abejojau ar myliu, ar ne, nes buvo ne mano tipo vaikinas…dabar momentais būna, kad neturiu laiko, užmirštu ir ne taip myliu, bet dabar vos prisimenu apie buvimą su juo, toks šiurpuliukas pereina per širdį, šaltas ir malonus, toks koks būna, kai kažką planuoji ir žinai, kad viskas bus gerai ir bus padėka, arba nusipirkai drabužį ir rytoj jį užsivilksi…na man tas šiurpuliukas yra pats geriausias įrodymas, kad negaliu be jo…

ta pati situacija, eh

niekada nebūčiau su žmogum, kurio nemyliu, jau geriau abejot ar tave myli nei abejot, ar pati myli.

Tai cia galbut ir yra meile.As aju pradedu manyti,kad toji meile kuria mes isivaizduojame(drugeliai pilve,pavydas,nuolatinis norejimas buti kartu)-yra tik isimylejimas,kuris blesta bunant ilgai drauge.O tada ateina brandi meile,kurios metu mes matome partnerio visas savybes (blogas ir geras),kada pradedame vel noreti to plazdenimo skrandyje,o buvimas drauge gali buti ir varginantis ir monotoniskas.BET,pabandykite pagalvoti apie gyvenima atskirai,be to zmogaus,be jo prisilietimu ir rupescio jumis.Ir taip visam laikui be jo,ar galetumete isbuti be jo.

Kai pati pabandziau,as issigandau,kaip vis del to stipriai myliu savo zmoguti nors situacija buvo labai panasi

Vitaxe- labai pritariu. as irgi taip galvoju . autore, jei sakot kad pamaciusi su kita sprogtumet, matyt, jausmai draugui yra , ir dar gi, gan nemazi? jei visiskai jis jums butu nesvarbus, nerupetu ir butu vienodai, pamacius ji su kita. kaip ir minejo Vitaxe, pabandykit isivaizduot gyvenima be jo. ar tikrai gerai butu be jo?….. as pabandziau. ir man padejo suprasti kad noriu buti su saviskiu. zinokit kiekvienuose santykiuose ateina ir nuobodulys ir rutina, ir nebezinai ko nori, vel norisi tos begalines aistros ir noro buti kartu kaip ir santykiu pradzioje.. reikia istverti si perioda

o ka jus isivaizduojate meile??? serialu ir filmu maziau ziurekite. meile yra tai, jeigu tau gera su zmogum, su juo sutari, pasitiki juo, jei sieja bendri interesai. tai cia ir yra meile ))) nelabai suprantu, kodel moterys isivaizudoja ta meile kitaip? kas ta meile? tai isgalvotas dalykas…

Taip pat ir man buvo, sanktykius nutraukiau, pakolkas nesigailiu. Jei autorei bus įdomu, parašyk į až, nenoriu per daug forume pasakotis.