Nenori gyventi kartu
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos Labai labai reik patarimų ir palaikymo.. Su draugu esam jau virš 3 metų kartu, mums po 19, tačiau jis visiškai negalvoja apie gyvenimą kartu.. Sako, kad nenori “šeimyninio” gyvenimo. Dauguma kursiokių ir šiaip tokio amžiaus merginų tikrai maždaug tokio amžiaus apsigyvena su savo antrosiom pusėm, netgi žymiai mažiau pradraugavę. Tačiau iš jo pusės ne tik, kad nesulaukiu jokių pasiūlymų, bet ir pradėdama pati kalbėti apie tai sulaukiu jo neigiamos reakcijos. Nesakau, kad noriu jau rytoj apsigyventi kartu, bet po pusmečio ar metų tikrai galėtume, o jis kalba taip lyg tai būtų dar tolimoj ateity.. Kaip tai suprasti? Sako, jog mėgsta dažnai pabūti vienas. Ar man pradėti tikrai nerimauti dėl mūsų santykių ar palikti jį ramybėje? Kiek ilgai dar tai tęsis?
tikrai ne dauguma tokio amžiaus apsigyvena kartu
As, tai sunerimciau pati, bet turiu viena drauga, kuris draugauja su saviske 5m., bet gyvena atskirai (nors studijuoti vaziavo i ta pati miesta), abu nuomojasi atskirai butus. Ir jam, tai atrodo labai normalu. Pasak ji, jis nori dar pabuti su vyrais, pagyventi toki ale “barakini” gyvenima, o kai jau bus subrendes vaikams, santuokai, tada ir gyvens kartu.
Gal ne i tema, bet koks jo zodiako zenklas ?
Man tai čia žiauriai skaudi tema..
Teko po ilgos draugystės išsiskirti būtent dėl šios priežasties.
Juk ne visi nori to šeimos gyvenimo ir nuobodžios rutinos nuo 19 metų.
Man jau pačiai greitai 22 metai, bet tikrai nenorėčiau gyventi kartu.. Pykčiai dėl buities, maisto. Ar taip šiais laikais 19 metų jaunuoliai nori apsisunkinti gyvenimą? O po to ir skiriasi dėl gyvenimišku/ butinių smulkmenų. Dar džiaukitės vienas kitu, kartais vienatve.. Spėsit dar visą gyvenimą nugyventi. Manau, per jauni esat šeimyniniam gyvenimui.
Nepagrįsta baimė. Nebent šiaip netvarkinga esat ir gamint nemėgstat. Daugiau nežinau, kame bėda. Viskas nuo poros priklauso.
Man gyvenimas kartu yra kaip tik didžiulė parama, šiluma, buvimas kartu, bendrumas.
man tai cia iki gyvo kaulo uzknisusi tema. nenori-nereikia, rasit sau normalu vaikina , is kitos puses Jus autore dar labai jauna, kam Jums dar tas “seimininis” gyvenimas?dar spesit isplaut kojines, ir pagamint valgyt. atsiprasau,kad as cia taip ziauriai, tiesiog uzkniso tie vyrai kodel tik mes moterys turime stengtis? kodel jie nekuria temu “kodel ji nenori uz manes teketi ” ir t.t.
Pirmas klausimas – dirbantys esat?
Esu tvarkinga, gaminti moku viską, bet dar noriu pagyventi dėl savęs, nes visą likusį gyvenimą gyvensime dėl kitų.
juk suprantama- jam viso labo 19lika..
As tai kazkaip nematau cia tragedijos ir suprantu vaikina tikra as ir pati nenoreciau apsigyventi su vaikinu tokiu metu, kam ta butis ir seimyniskas gyvenimas taip greit? juk reikia ir jaunyste pasidziaugt, o ne is karto prie seimyniskos rutinos eit. ir siaip zinau nemazai pavyzdziu, kai poros issiskiria, nes tiesiog ta monotonija, rutina ir buitis nuzudo santykius. Kiekvienas turi subresti tokiam, mano nuomone rimtam zingsniui. Tad suprantu jusu vaikina ir jusu vietoje tikrai nedaryciau jam spaudimo
Mhm. Manot, kad gyvenimas kartu reiškia, kad turėsit atsisakyti savęs, savo norų, poreikių ir viską daryti tik dėl vyro?
Jauni dar jūs… normalu, kad jis nenori!
Niekuomet. Bet dalinai tai tikrai suvaržo poreikius, tam tikrose situacijose.
Reikia tam subręsti ir konkrečiai to norėti. Gal tiesiog nori žmogus pagyventi dėl savęs, juk 19 metų. Visada spės skarmalus sumesti.
aš su draugu jau daugiau nei tris metus esam kartu, tačiau apie jokius susimetimus dar negalvojam ir man pačiai keista, kai tokie jauni ir nori kuo greičiau susimest šmutkes.. nežinau, gal čia mados kur taip skubėt, visas gyvenimas prieš akis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
