Sveiki visi! Gal galit padėt suprast, ar čia normalu?

Su vaikinu draugaujam daugiau nei pusmetį (anksčiau draugavome, jei galima taip sakyti, per atstumą, nu žodžiu jis mano simpatija o aš jo jau laaaaaabai ilgai). Man 20, jam tuoj 21. Santykių neturėjom, abu nekaltučiai . Kartas nuo karto pabandau jam kažkaip pasakyti, kad gal jau būtų laikas, bet vis nieko nevyksta. Vakar tiesiai šviesiai pasakiau, sako – nenoriu, kad mūsų draugystė tuo remtųsi. Tada dar jo kažko paklausiau, o atrašė visišką nesąmonę, net nesupratau ką pasakyti norėjo. O šiaip kiek anksčiau kalbėjom, nors kalbėjom labai mažai apie tai – pasakydavo, kad bijo.. Man kažkaip nenormalu, kad bernas tokiuose metuose nenori. Gal galit paaiškint kaip čia yra? Aš jau jam daugiau nieko nebesakysiu, nes matau kad bergždžios pastangos, jaučiuos nesmagiai, kaip kekšė kokia. nu bet man tikrai norisi.

ir dar vienas klausimas. Jei dėl tokio dalyko išsiskirtume, tai reiškia, kad aš nenormali? ČIA ŠIAIP DĖL ĮDOMUMO KLAUSIU, tikrai dėl to nepalikčiau. nebent dar kokį penkmetį jis manęs ir ‘nepaimtų’