Nenorim priziuret vaiko
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Abu manome, kad jau laikas seimos pagausejimui, taciau jis mano, kad moteris turi likti pirmus metus su vaiku, o as , manau, kad tai nera taisykle, as isnesioju vaika, ji pagimdau, tai vyras galetu pasilikti su vaiku namuose, butu lygybe. Kokia jusu nuomone? Ar del to nesipykote su savo antraja puse? Kaip nutarete, kas liks namie?
Aš manau, kad moteriai geriau likt namie. Na nebent pati nemaitina
O šiaip tai čia jūsų vaikas, o ne kažkokia prievolė, pati turėtumėt norėt su juo būt, ypač kol toks mažiukas
jums dar nelaikas tapti tevais, jei esat tokios nuomones
Tai tu inkubatorius ir viskas?Man net į galvą mintis,kad vyras prižiūrės neateitų.Pati norėčiau su savo vaiku būti ir niekam neatiduočiau.
Lyg ir neblogas variantas, bet čia jau turi būti super ultra modernus vyras, kad tam pasirašytų. O šiaip tuoj užpuls supermamyčių vajus dėl tokių erezijų
Normaliose, mano atžvilgiu, šeimose dėl tokių dalykų konfliktų nekyla. Jei pagrindinis maitintojas yra mama, tada sutinku, kad vyras išeitų tėvystės atostogų.. Kitais atvejais sakau griežtą NE. Mažiukui nėra nieko svarbiau už mamos šilumą.. Gal vyras jūsų leliuką už jus ir krūtimi maitins? Jei jums kyla tokie absurdiški klausimai, susimąstyčiau ar tikrai esate pasiruošus atvesti naują gyvybę į šį pasaulį.
Auginam du vaikucius nei pirmu nei antru nestumu nebuvo kalbos net,kad vaika priziures tetis,manau kad net privaloma bent puse metu su vaiku namie pasilikti mamai
Vaika abu tikrai myletume, del jo stengtumemes, bet moteris, tai yra as, ir taip isvargsiu pakankamai, o jei dar koki pusmeti ar metus namuose…Juk isproteti galima, ypac su mano budu
Aukle samdykit.bent leisit kazkam uzsidirbti
O tai kas maitins vaiką?
Nu blemba. nesu nei supermamytė, nei dar kas.. Bet Jūs paskaitykit ką Jūs rašot.. Vien tik AŠ, AŠ, AŠ… Jei jau tapsit mama, jokio AŠ būti nebegalės. Jūs dar tikrai tam nepasiruošus.
Ir nesakau, kad busim tevai, atsiprasant, kurie dziaugsis kiekvienu vaiko nusiperdimu, bet ir nemanau, kad reikia tokiems buti, nes uzauga nesavarankiski ir be ambiciju
Niekas ir nešneka čia apie tai, kad reikia džiaugtis kiekvienu kakučiu ir eit visiem girtis.. ) mes šnekam apie motinos ir vaiko ryšį, jo maitinimą, galų gale elementarų motiniškumo instinktą, kurio, nepykit, bet pas jus nesimato. ) Bent jau iš jūsų žodžių galiu spręsti, kad jūs toliau savo nosies nematot.
Na moteriai reiktų pasilikti bent metams namie nes:
Pati turi sugyti,prisitaikyti prie naujų hormonų ir pasikeitusio kūno, beto ir kūdikį maitinti reikia- jeigu turi pieno, vyras taigi papo nepakiš savo..
Oj tik nereikia, as zinau, kad abu esam pasiruose vaikams, tikrai rupinciausi, cia savaime suprantama juk.
Man atrodo, kad suvokiant visus sunkumus cia reikia noret but su vaiku, o ne nenoret. As tai kai pagalvoju, kad kai turesiu vaika, meldziuosi, kad tik tureciau galimybe su juo but visa laika iki jam sueis kokie 5eri… Noreciau matyt visus jo gyvenimo pirmus kartus(na bent jau iki kokiu 14), o ne palikt tai visokioms auklems
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
