Manodrabužiai.lt programėlė jau čia!
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos,
rašau po anonimu, nes nenoriu, kad kas sužinotų, kas esu, nes aš esu iš ties labai laiminga, neverkiu dėl šūdų ir džiaugiuos gyvenimu, stengiuos nelaimei ištikus susiimti ir siekiu užsibrėžtų tikslų, nevaidinu aukos ir neįtarinėju antros pusės nesąmonėm, neprisigalvoju sau milijono kompleksų ir tiesiog mėgaujuos gyvenimu. man yra žiauriai fainai! tai sakau, padėkit, gal aš nenormali, nes paskaičius visus forumus, visos tik ir sugeba tik verkti ir savęs gailėtis. BŪKIT LAIMINGOS, PO GALAIS!
Nu aš irgi sakau visoms po galais būkit laimingos. Bet….žinant lietuvių bruožus….nebus jie niekada laimingi. Dėl bet kokio šūdo gadinasi sau nuotaikas.
Oi lyja…sninga..per daug saulė šviečia..visai nelyja…visai nesninga..NIEKADA LIETUVIAMS NEĮTIKSI. VISADA BUS BLOGAI. Jau čia nebe naujiena.
Ne visos tokios mat stiprios kaip tu, toks pasaulis ir yra,kad ne visi vienodi
Šypsokis ir gyvenimas išmuš tau dantis.
Ok, I’m happy.
bėdų turgus
Pati dabar sneki kaip tikra lietuve,lieji pykti,kad kitiems blogai viskas
Nereikia būti ŽIAURIAI stipriu, bet bent kažkiek pagalvot. Pasidžiaugti niekučiu kokiu nors. Mane gali pradžiugint visiška smulkmena, kartais pvz nusiperku šokoladu, einu namo ir galvoju, wow, bus smagu jį valgyt, gal pasidarysiu arbatos, atsipūsiu ir iškart nuotaikra praskaidrėja. VISADA NEKENČIAU žiemos, o dabar pagalvojau, bet juk gražu. Nemėgstu šalčio, bet juk žiema todėl ir yra žiema, kad šalta, kad sninga.. ) tiesiog keiskim požiūrį į viską ir neliūdėkit niekas!
Respect autorei, bet istikruju, jei jau butum tokia laiminga – nebutum viso to parasiusi “stiprus kencia tyledamas – silpnas skundziasi nekentedamas”.
Joks čia gyrimasis, kad aš linksmai gyvenu, gal greičiau žmonės užsikrės gera nuotaika. Nu c’mon, būdami linksmi, jūs būsit ir sveikesni ir šiaip, problemos pačios jus apeis, o jei nuspręs neapeit, tai visas jas išpręsit
O jei kam atrodo, kad pjaunu ar kažkas, tiesiog aplenkit temą ir pasilikit su savo pesimizmu dar truputį.
O dėl šūdų verkia žmonės, tai irgi diskutuotinas klausimas. Suprantu, kai netenki artimo žmogaus, tikrai brangaus, kuris miršta ar pan., o ne nusisuka dėl principų. Tada verki. Bet tada ir nesiskundi aplinkiniams koks šūdinas mano gyvenimas. Kitoks tas skausmas būna ) O čia paliko vaikinas, išdavė draugė. Tiesiog taip buvo lemta. Jei tau lemta būti su tuo vaikinu/mergina, jūs susieisit, kad ir po 5 metų. Žmonės taip panyra į problemas, kad pamiršta savim pasirūpint.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
