NEnoriu vaiko.
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Situacija tokia, kad vaikinas nori vaiko, aš – ne.
Jis nuolatos apie tai kalba, svajoja apie namus, kur lakstytų vaikas, apie tai, kaip juo rūpintųsi, lepintų… Man net bloga nuo tokios minties, nenoriu aš vaiko! Kiek bandau su juo kalbėt apie tai, jis tik sako, kad jau laikas ir vėl prasideda kalbos apie tai, kaip gera turėti šeimą, vaiką. Tai kuris čia mąsto kvailai? Negi nesinori gyvent sau, be vaiko, pampersų, verksmų naktim ir didžiulės atsakomybės??
P.S Man 25, jam – 26.
Aš apskritai nesu tikra, ar jų iš vis kada nors norėsiu…
Na bet jusu gyvenimo siekiamybes kitokios, jis nori seimos, o jus keliaut, klubintis ir pan.
Žinau, skiriasi mūsų nuomonės, bet skirtis aš nenoriu, myliu jį ir nepaleisiu. Tačiau vaikai nėra svarbiausia mano gyvenime.
Bet jo gyvenime, na po poros metu tai tikrai gali pasidaryti, labai svarbus dalykas.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
