Labas visoms,zodziu situacija pas mane tragiska,nebezinau nei ka daryti nei kaip elgtis,nei kaip jaustis…

Su vyru pragyvenom 8 metus,turim sunu,viskas buvo visada gerai,bet paskutiniu momentu iskilo financiniu problemu nemazai,paskolos,as nedirbu,tik jis,nes nerandu darbo,apsipykdavom,bet kazkaip susitaikydavom ir gyvenom toliau,del finansu maciau,kad jis isgyvena,abu pradejom elgtis ne taip kaip reiketu…isimaise ir alkoholis,jis pasipasakojo savo motinai,as aisku to nezinojau,kazkaip staigiai jo namuose del neaiskiu priezasciu pradejo vykti remontas,bet jis su manim elgesi kaip visada,kol viena vakara is jo puses iskilo didziulis konfliktas,tada jis isejo,maniau apsiramins,viskas bus gerai,gryzo su motina,butas buvo nuomuojamas,mane ismete beveik i gatve,pasake,kad nori skirtis,pats susirinko viska ir pas tevus(pasidare aisku kam buvo ruostas tas remontas),vaika irgi pasieme,motyvuodamas tuo,kad arciau darzelis,na taip is tiesu darzelis nuo ten kur gyvenu dabar toli,taip ir gyvenam dabar,jis pas tevus,as irgi,vaikas kai neina i darzeli buna pas mane,kai i darzeli pas ji,sutariam draugiskai,nesipykstam,as ji ziauriai myliu,gal ir durna,kad taip,nes taip slepti,kad jau tam ruosiesi ir nieko nesakyti,nebandyti kalbetis..bet ir pati buvau ne angelas…tad pateisinu,manau jis man irgi dar bent jau kazka jaucia,tik jo tevai ant manes ziauriai varo,o jis prisibijo,kad jei bus su manim liks visu isvadintas durnium(aisku to nesako,siulo buti tik draugais,na netik…nes karta susitikom tiesiog pasimyleti(kaip jis pasake,tai tebus tik seksas ir noreciau kad taip susitikinetume karts nuo karto),aisku durna,bet myliu ji nesveikai ),kasdiena susirasom mazdaug po 30sms,apsikeiciam ero foto,snekam seip kazka,arba apie vaika…vis klausia ar kazko nesusiradau,su kuo susirasineju ir t.t. Zodziu baigiu nuprotet nuo tokios situacijos,noriu normaliu santykiu,seimos,kiekvienas pridarom klaidu,siuo atveju kalti buvom abu,bet jo seima kaltina tik mane ir kiek suprantu tai nuolat jam kala i galva,bet gi zmones klysta ir mokosi is klaidu,noriu kartu gyventi,buti su juo ir vaiku,kartais tiesiog norisi prisiglausti,pasikalbeti,o cia tik labas,vaika pasiimsiu tada ir tada,ir susitikam kada pasimylet…nu virsune…jauciuosi nei su juo nei be jo,nebesuprantu visai ko tiketis toliau,kaip elgtis ir ka daryti,noriu,kad viskas butu kaip anksciau normalioj seimoj viskas o ne kazkoks bardakas,jis pas mane ateiti nenori,nes tikriausiai privengia mano giminaiciu ir kai jo seima taip pries nenori,kad suzinotu…as pas ji ir taip aisku,kad negaliu rodytis,patarkit ka toliau daryti,ar tiesiog kantriai laukti,kol visi apsiramins ir jis galiausiai grys,ar ka daryti?tik tas laikas ir atstumas mane zudo… suprantu,situacija atrodo debiliska,bet yra kaip yra…neprsau moralu kokia as durna,kad taip elgiuosi,tiesiog noriu seimos,myliu ji,noriu,kad vaikas augtu normaliai su abiem tevais,o ne taip….

Sorry,uz ilga pasakojima

GAL KAZKAIP BANDYTI PRIEITI PRIE JO MOTINOS? NES JI CIA JAM VISKA LB KALA I GALVA IR REGULIUOJA,TIK NEZINAAU KAIP,NES ZIAURIAI ANT MANES VARO IR PYYKSTA(O PYKSTA TODEL,KAD VYRAS PASIEME PASKOLA)IR DEL TO KALTINA MANE JI,MAZDAUG KAIP AS JAM LEIDAU IR KAS AS PER ZMONA…