Sveikos. Rasau, tikedamasi sulaukti nuomoniu is salies bei patarimu, nes gyvenime dar tiek dvejoniu neturejau.. Mes kartu jau 5 metai, auginame vaikuti, kuriam eina 3-ti metai, taciau susituoke nesame. Taciau kuo toliau, tuo dazniau is savo antros puses susilaukiu nepagarbos.

Gyvename uzsienyje keli metai. kai atvykom, as greit radau darba pagal specialybe, jam teko eiti dirbti “juodadarbiu”. Neilgai padirbusi, suzinojau kad laukiuosi. Isejau motinystes atostogu likus 3 sav iki gimdymo, grizau, kai vaikui buvo vos 6men. – nes reikejo pinigu. Kadangi draugas nuolat skusdavosi, kaip sunku ten, kur dirba, o ir padeti namie nebegaledavo, pasiuliau jam mesti darba, nes tai atrode patogiau – susitaupytu pinigai, kuriuos mokejome auklei, as galeciau pasididinti etata ir uzdirbti daugiau, o jis rupintusi vaiku, ir tuo paciu ieskotu normalesnio darbo.

Namuose jis praleido metus, o as tuo metu “tempiau” finansus. Galiausiai eme vaziuoti stogas – darbe buvo nuolatine itampa, sefukas pasislepes sniauksdavo “koksa”, o paskui lakstydavo po ofisa kaip pamises ir klykaudavo, kad viskas per letai vyksta,kadangi zinojome, jog iesko, ka paaukstinti, konkurencija tarp kolegu buvo didziule, ir tai pasireiksdavo nuolatiniais kiaulinimais bei apkalbomis. Pasakiusi draugui, kad noriu iseiti, daug palaikymo nesulaukiau, bet visgi pasake, kad “jei jau taip nusprendei, tai eik”.

Po keliu men atsitiktiniu darbeliu jis pagaliau rado gera, jam patinkanti darba. Tada ir prasidejo zeminimai, nuolatiniai priekaistai, tokie kaip “tai ko nepadarei to ir to, vis tiek gi namie tupi”, “tai aisku gali ta padaryt, tu gi nieko per dienas neveiki”, ir pan. Namie, beje, “tupiu” ne viena, o su labai aktyviu vaiku, kuris niekad nemiega pietu miego bei visalaik vercia namus. Visus biurokratinius reikalus visada tvarkiau vien tik as, jis net neisivaizduoja, kaip tai daroma. Namie sededama taip pat uzdarbiauju, gaunu pigiau ivairiu daikteliu ir juos perparduodu, bet su tuo irgi vienos bedos, nes jei grizta namo ir pamato juos isdeliotus, tai iskart burba, kad jaukiu namus ir pan – o man reikia juos issidelioti, kad nufotografuociau bei susisteminciau, kur kas.. Kai isleidau nemazai pinigu pirkdama tuos daiktus, kilo baisiausias skandalas, ir net jam parodzius, kad per menesi is to “susiveikiu” apie 200-300 svaru, kitaip to nevadina, tik “tavo s*dai”.

Dabar esu Lietuvoje, taigi bendraujame per skype. Paskutinikart susipykom smarkiai, nes atejo mano banko isklotine, kuria jis atidare, ir pamate, jog vel pirkti tie daiktai. Nors jam aiskinau, kad ne sau perku, o bandau “pasidaryti” papildomu lesu, apreke, kad islaidauju, ir pasake, kad jeigu tai dar pasikartos, galesiu eiti is namu. Ir is viso tas “galesi eit is namu” skamba nuolat, neduokdie nespeju susitvarkyt pries jam griztant, jei susipykstam, irgi pareiskia kad durys atviros. WTF? Cia taip kalbama su savo vaiko mama, moterim, kuri kasdien taves laukia su siltu naminiu maistu, nesioja alu i lova, visad rupinasi pamaciusi nusiminusi? Suprantu, kad tobula nesu, bet as stengiuosi, o sulaukiu tik priekaistu,jokio palaikymo, jokio “aciu”..

Idomu, ka jus manote apie tokia situacija? Kaip reaguotumete, jei taip elgtusi su jumis? O gal cia as per didele jautruole, gal toks vyro elgesys po keliu metu kartu yra normalu??