Nepalaikau vyro
Pastebėjau, kad nesugebu palaikyti vyro jo veikloje ar sumanymuose. Kažkada sumąstė verslą, kavinę – arbatinę. Tiesiog pykomės, nes idėjos buvo gan vaikiškos, plius būčiau įtraukta ir aš, o aš nenoriu daryti to, kuom netikiu. Šiaip pinigų mes tam neturėjome, tai iš ko tas verslas pasistatytų. Dabar pasinešė ant dviračių. Atrodo viskas ok, faina, lai turi veiklą. Bet iš to išplaukia kažkokios problemos, kad kiekviena laisva minutė ant dviračio, laiko mes nebeplanuojam, arba būna suplanuojam vakarą, jis dieną laisvas, išsilaksto su tuo dviračiu, su manim nebeina, nors būna pažadėjęs. Tuomet finansinis niuansas, dalyvaus kažkokiose varžybose, pradėjo viską iš eilės pirkti, nors darbo šiuo metu pastovaus neturi. Perka dviračiui kitas padangas, nors dviratis naujas, lenciūgus mačiau turi kitus, rūbai, reikia jam ir batų specialių, akinių… Nors žinau, kad prisipirks, ir pames tą savo veiklą. O be to būna perka kas pigiau, nepasiteisina tada vėl tą patį už brangiau… Nors varžybos grynai mėgėjų bus, profesionaliem reikalam dar nepasiruošęs. O kur dar tai kad esu įpareigota važiuoti į kitus miestus su juo, palaikyti, visą dieną ar savaitgalį skirti jo veiklai. Pastebėjau, kad tas nepalaikymas atsiranda ten, kur matau kažkokias grėsmes, ypač finansines, arba kenčia mūsų reikalai, nes pasineria smarkiai kažkur. Buvo kažkada mėgėjiškas krepšinis, tai būdavo kažkur esam išvykę netoli, pakvies pažaisti, tai skubam lekiam namo kad spėti į laiką, nors planuose buvo pabūti ilgiau.
Kas su manim negerai?
Tarkim jei kokia darbinė veikla, tai dažniausiai palaikau, skatinu, kažkada ant savęs norėjo dirbti, ieškoti klientų, skatinau, palaikiau, padėjau netgi, bet deja tokios veiklos nesitęsia ir viską meta nepasiekęs tikslo.
Na nežinau, kas turi galvoj dėtis, kad skolintis pramogai, hobiui, laisvalaikiui. Na suprantu, jei neturi už ką duonos pirkti, bet pramogoms, tai jau čia visai kita kategorija. Ir kokie čia artimieji jį taip remia? Ar jie jam nieko nesako ir taip palaiko skolindami? Ir šiaip virš 30 metų vyras be jokio darbo irgi ne kažką, kai šalia moteris pinigus turi uždirbinėti. Jūs ir apie save pagalvokite, jei norite susilaukti vaikų.
Jie visi vieni kitiems skolina. Maniškis irgi skolina. Ir kiek žinau, kartais neatgauna iš kai kurių asmenų. Bet kas keisčiausia, jei aš kažką jam turiu grąžinti, būtinai primena.
Na nežinau, kas turi galvoj dėtis, kad skolintis pramogai, hobiui, laisvalaikiui. Na suprantu, jei neturi už ką duonos pirkti, bet pramogoms, tai jau čia visai kita kategorija. Ir kokie čia artimieji jį taip remia? Ar jie jam nieko nesako ir taip palaiko skolindami? Ir šiaip virš 30 metų vyras be jokio darbo irgi ne kažką, kai šalia moteris pinigus turi uždirbinėti. Jūs ir apie save pagalvokite, jei norite susilaukti vaikų.
Jie visi vieni kitiems skolina. Maniškis irgi skolina. Ir kiek žinau, kartais neatgauna iš kai kurių asmenų. Bet kas keisčiausia, jei aš kažką jam turiu grąžinti, būtinai primena.
Tai išvis baisu tada, nes nelaiko jūsų artima. Jei iš draugų, giminaičių skolų neprašo, tai kurioj vietoj jūs? Sakyčiau antra pusė turėtų būti pirmoj vietoj ar antroj (na gal koks geriausias draugas gali aplenkt). Bet jau tikrai ne random giminaičiai.
Geriausias draugas neturi aplenkti antros pusės, o dėl likusių sutinku. Taip išeina kad jie ten visi ratų skolinasi ir niekas blogai dėl to nesijaučia, o jei jums priekaištauja, vadinasi, tikrai artima nelaiko. Liūdna kad nepamatete jo veido iki vestuvių, bet geriau vėliau negu niekada
Pati supanašėjau, nes man tai siutas, ko sau ištaškai, o kai reik kažką mums, nebeina susimokėti, o kartais tiesiog noro neužtenka. Būna turi, bet neduoda.
Su kelionėm įdomiai yra, kai diskutuojam, ką daryti, jei aš noriu kažkur nukeliauti, o jis neturi galimybės, tai jo požiūris – jei noriu, kad jis važiuotų, turiu užmesti. O man gaila žmonėm, kurie taško į kairę į dešinę, bet negaila tiem, kurie moka valdyti finansus, bet tarkim kažko negali sau leisti, kaip pavyzdžiui mano tėvai. Geriau juos palepinti.
Labai dažnai matydavau, kad žiūri dviračius. Aš vis klausdavau, kam tu taip smarkiai žiūri online parduotuves. Ai šiaip sako, domiuosi. Nu ir žodžiu netikėtai sužinojau, kad jis pasirodo pirkimui ieško! O savo dviratį nupirko gal pernai spalį. Man kažkaip neramu, mes neturim būsto, jis neturi pastovaus darbo šiuo metu, ir daro tokius dalykus… Vėl pirks iš santaupų matyt, kaip ir automobilį buvo nupirkęs praeityje nedirbant iš santaupų.
Išsiskyrei, autore?
O vienos i keliones neleidžia? Nes nesąžiningai, jis tai savo hobiais užsiima. O čia dar už jį užmesk
O vienos i keliones neleidžia? Nes nesąžiningai, jis tai savo hobiais užsiima. O čia dar už jį užmesk
Tai jūs taip jam ir pasakykit – tavo hobis dviratis, ok, mano hobis – kelionės. Jei nori – kveičiu kartu, bet mokėt moku tik už save. Ir viskas. Pasimatys jūsų vyrelio prioritetai. Nu sory, bet tikrai nekaip jis atrodo su tokiais pirkimo įpročiais.
Autorei yra trys konstruktyvūs keliai. Arba kalbėtis su vyru ir jis pats supras, kad reikia keistis. Tada bus kaip autorė nori. Nors tai gan sunkiai tikėtina, nes kaip suprantu visa jo aplinka gyvena vieni iš kitų skolindamiesi. Arba autorei reikia susitaikyti su tokia situacija, išmokti gyventi negadinant sau ir jam nervų. Arba skirtis su juo. Naa, arba destruktyvus kelias ketvirtas, gyventi taip ir toliau, būti nepatenkintai, graužti save ir jį. Jei sunku pasirinkti, galėtų padėti psichologas, literatūra, seminarai ar kažkas pan. Gal galėtų tokiom priemonėm užsiimti kartu su vyru.
Man tai atrodo kad išeitis skirtis, jei nenori visą gyvenimą būt be būsto ir pataikauti tik jo pomėgiams
Išsiskyrei, autore?
Nežinau, sakė kitą savaitę kraustysis lauk, o ar tikrai, laikas parodys, nes tokios kalbos jau ne kartą girdėtos.
O tai kur jis kraustytis, tikrai neturės nuomai. Jūs seniai susituokę?
Turės tikrai.
Nei kraustysis, nei ką, su dviratuku trali vali 😀 Nėra laiko kraustytis, po savaitės rungtynės pirmosios, ne tas galvoj. O turėtų nuomos ieškoti tiek prisikarksėjęs. Galvoja pagązdino ir išsigandau.
Tai bet autore, iš to ką rašot, tai atrodo pati netikit (ir nenorit) kad jis kraustytųsi. Jei jau nusprendėt, tai turit griežtai to sprendimą laikytis. Tiesiog paimat popeiriaus lapą, surašot datas kada kas įvyks ir abu pabaigoj pasirašot. Aišku, teisinės galios neturi, bet čia toks labiau priminimas sau patiems, kada ką darot. Manau normalu būtų duot 2 sav. dar panakvot pas jus ant sofos. Tada numatyt datą, kad tarkim po 2 mėn. galutinai visus daiktus išsiveža (nes gal pas draugą nakvos, kol butą susiras ir tik tada viską išsiveš.) Žodžiu, rinkitės realistiškas datas. Bet neužsileiskite ant galvos, nes tai paskui jumis ir naudojasi…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
