Ar kaip tai pavadinti nezinau 🤔

Zodziu trumpai:

1) darbas – man pakelia alga as jauciuosi neverta, nes neturiu daug atsakomybiu, niekada neprasiau pakelti, tiesiog dirbu, na atrodo darba atlieku gerai, tikrai idedu daug pastangu, bet manau kiekvienas taip pat darytu, nieko ispudingo as cia nedarau. Mano koleges, kurioms algos nepakele pastoviai kalba apie pinigus, stato savo salygas. Jeigu joms pasako apie bonusu ar apmokejimo pakeitima uz padaryta darba – jos nepatenkintos, nes cia viskas tik blogyn ir pan, ir tai pasako padalinio vadovei, o as ka – “gerai”, nes ir taip vertinu kiek uzdirbu (kalbu apie situacija pries algos pakelima)

2) mokslai – mano vidurkis 9.7 bet tikrai nesijauciu, kad mokeciau tokiam balui, mokausi aisku ir iki nakties, jeigu reikia, visus darbus atsiskaitau laiku, ir jeigu gauni 9/10 jauciuosi nelabai to verta, kursiokes mano ( tos su kuriomis bendrauju geriausiai) “blemba gavau 9 – sudinai, kad ne 10” sakau bet ar idejai tiek pastangu, kad gautum 10???

3) gyvenimas – jauciuosi uz daugeli prastesne, jeigu man ka nors pasako retai kada pasakysiu priesais atgal, nebent buciau 100 proc tikra kad yra ne taip, taciau jeigu net truputi dvejoju – viskas! Nusileidziu.

4) partneryste – su draugu irgi panasiai, noriu, kad jis butu visame kame uz mane -esnis, organizuotesnis, protingesnis ir pan. noriu patarimu is jo, supratimo, kai visos drauges aplink bernus laiko po padu ir laimingai gyvena, o as kazkaip per daug nusileidziu, todel pastebiu, kad draugui nera taip idomu su manim.

Jauciuosi kaip lope – rimtai! Tas mano gerumas mane prazudys. KA DARYTI???

Atrodo buciau drasesne kiek galeciau padaryti, o dabar sedziu savo vietoje ir plaukiu pasroviui.

Tikriausiai is vaikystes tas atejo, bet kaip tai bent kazkiek pakeisti?