Nerealumo jausmas

Pagrindinis / Forumas / Širdies reikalai / Nerealumo jausmas

Nerealumo jausmas

Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.

(anonimas) (archyvas)

Man kartais (pvz. yra buvę bežiūrint į veidrodį) užeina toks nerealumo jausmas, lyg nesuvokčiau savęs ir mane supančių aplinkybių. Ar tai normalu? Ar dar kam yra taip buvę?

(nežinomas) (archyvas)

Aha. Kartą žiūrėjau į save veidrodyje ir tas mano atvaizdas pradėjo juoktis iš manęs. Dabar, kas kart kai pasižiūriu į veidrodį, suprantu kodėl..

(nežinomas) (archyvas)

joooo! kai kada pajauciu kazka tokio, kad wtf. nu nesuprantu. nezinau, cia tas pats jausmas ar ne, kad vos ne ziuriu i save is aplinkiniu ir galvoju kazka. kazka keisto: kaip as galiu but. kas as is viso esu ir panasiai viskas… nezinau. toks irgi jausmas kazko, kad nesuvokiu kas as…

(anonimas) (archyvas)

@lennon užjaučiu

@iseestars geras, man ir va būtent panašios mintys kyla: kas aš? kas čia per nesąmonė? ir taip lyg kartotųsi užburtas ratas, nes vis ta pati mintis ateina ir tas nesusivokimo jausmas

(anonimas) (archyvas)

šitas jausmas jamais vu vadinasi kaip deja vu priešingybė

(nežinomas) (archyvas)

Ir man taip buna!

(nežinomas) (archyvas)

ir man taip būna pradedu klausinėt savęs kodėl aš čia esu, kas aš esu, kas būtų jeigu manęs čia nebūtų, pradedu tyrinėti save tarsi iš šono bet tas jausmas toks momentinis

(anonimas) (archyvas)

Toks jausmas, kad atrodo matai svetimą žmogų? Kartais man atrodo, kad žmogaus išorė neatspindi vidus, kai pasižiūriu į save, nepasakyčiau, kad mano kūnas man “tinka” ;D gal supratot

(nežinomas) (archyvas)

Man ir taip buna. Toks vaizdas, kad atsiduriau ne savam kune, pradedu galvoti del ko zmones gyvena, jei visvien mirsta.. kodel as butent tokia, butent tokioj seimoj ir aplinkoj gyvenu. Idomiai kazkaip

(anonimas) (archyvas)

pirmą kart girdžiu. Bet šiaip neturiu mados ilgai tyrinėti save veidrodyje, tai gal dėl to nauja girdėti

(nežinomas) (archyvas)

Jo man ir taip buna, galvoji del ko as butent sitam kune, kodel butent mane parinko kodel as valdau sitas rankas, ir toks keistas jausmas uzvaldo D

(nežinomas) (archyvas)

būna ypač tas jausmas “kad čia ne aš”, kai netikėtai, kur nors savo atvaizdą pamatau arba kai kirpyklos kėdėj sėdžiu, dažnai būna nejauku net pakelti į save akis bet dažniau, kaip sakiau, kai kur nors pvz. parduotuvėj būna veidrodis ir savęs sekundę neatpažįstu