Sveiki, iš karto atsiprašau už anonimą..

Tiesiog man labai liūdna ir noriu gaut patarimų..

Prieš daugiau nei pusantrų metų internete susipažinau su vaikinu. Mes pradėjom labai šiltai ir draugiškai bendraut, mums niekada netrūkdavo, ką pasakyt ir būdavo labai smagu. Bendravom kaip geri draugai. Tik vieną dieną jis susirado antrą pusę ir tas bendravimas nutrūko, nes jis daugiau neberašė, o juk ir aš visą laiką pirma nerašysiu… Taigi, neseniai tam pačiam tinklalapy patalpinau savo kūrinį, kuris buvo maždaug apie meilę ir pan. Ir kaip ne keista, sulaukiau jo žinutės ! (Jis nežinojo, kad ten aš, nes anketa buvo sena ir nenaudojama) Kai pradėjom bendraut ir vėliau pasakiau, kas aš, jis atsiprašė, kad taip dingo, ir lygtais norėjo tęst tą bendravimą. Tik kai paklausiau, ar ir vėl bendrautumėm iki tol, kol jis kažką susiras, atsakė, kad ir kaip jam nemalonu būtų, bet tai yra jo bloga savybė virtualų bendravimą nutraukt su visais, kai realybė pasidaro per svarbi, nes tai gali kelti nepatogumų ir pan.. Iš dalies ir aš sutinku su tokiu požiūriu Kai tąkart “nutraukėm” bendravimą, buvo aišku labai liūdna, nes neturiu tokio žmogaus, kad ir internetu, galėčiau visiškai laisvai ir apie bet ką bendraut. O dabar.. Nežinau, nieko nesuprantu. Parašė tada (prieš kelias dienas), kad būtų smagu bendraut, bet daugiau nieko nerašo!.. O man taip skaudu, kad net pati nesuprantu, kodėl taip stipriai.. Šiaip jokių aliuzijų nei vienas neturim į draugavimą ar ką rimčiau, nes gyvenam toli ir jis daugokai vyresnis..

Nors, kai tą kartą (paskutinį) bendravom buvo naktis, ir kažką kalbėjom apie sapnus, ir jis paskutinis parašė, kad už jį susapnuočiau, o aš nieko neatrašiau, nes jau buvo vėlu ir nuėjau miegot.. Gal jis dėl to nerašo? Bet čia turbūt tik teisinimas, nes jis labai dažnai ten online sėdi… O gal man jam parašyt ir nesureikšmint to? Bet nenoriu lyst…

Ką manot?.. Tokios padrikos mintys, gal ką suprasit.. Man ir pačiai atrodo tokia vaikiška situacija, bet vakarais tiesiog jau net nebegaliu nieko veikt, vien apie tai galvojas… ;/