Net nežinau nuo ko pradėti.Draugavau su vaikinu 2,5m.Išsiskyrėme ,nes jam atšalo jausmai.Du mėnesius kruvinom ašarom blioviau,truputį atpratau nuo jo.Nenutrūko visiškai mūsu bendeavimas,visgi draugai bendri.Nutiko jam nelaimė,lankiau reanimacijoje tik aš su tėvais jo,lankiau ligoninėje pastoviai,išeidavau tik tada kai baigdavosi lankymas vakare.Stebėjau mus,jo veiksmus ,ženklus.Taip elgėsi lyg vėl būtume pora,pripažino jog buvo pasiilgęs,buvom kartu,pastoviai.Bučiniai,likdavau pas jį,maniau viskas vėl tvarkoje,naujus sutikome kartu,ramiai.Atėjo laikas jam važiuoti reabilituotis,pasakė kad jos vėl pasimetęs,jam svarbu galutinai pasveikti,jam reikia apsvarstyti gyvenima iš naujo.Sėdžiu ir bliaunu kiaura diena,kaltinu save,kokia žiopla ir kvaila buvau,kad vėl likau ,antra kart įskaudinta.Ir dabar mes dar bendraujame, jis sako kad tikrai myli mane,bet santykiai jam pasikeitę.Jis klausia ar jo laukčiau jei sugalvotu,kad nori buti kartu. Aš jau nieko nebesuprantu.Kam tada jis vel mane nustumė į šona ,kai viskas buvo vel gerai? Ar as pati statau save į daikto vieta? Myliu aš jį.esu tikra ,kad jam rūpiu,tikrai žinau.Meilės iš jo pusės irgi yra.Kas daros? Kaip man elgtis?Gal dingti iš jo gyvenimo kokiam mėnesiui,ignoruoti jį? Ar kaip elgtis? P.s.netyčia ištryniau tema

Pakelkite tema,ačiū

Negi nė viena iš jūsu neturite jokiu minčiu? Prašauuuu…