Netektis. Kaip su tuo susitaikyti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taip nutiko, kad prieš gerą mėnesį iš sodybos dingo mano katė. Dėl jos viską būčiau padariusi, dar ir dabar prisiminusi apsiverkiu. Labai, be proto ją mylėjau, ir tai buvo pati geriausia katė pasaulyje be konkurecijos. Viltis, kad ji grįš visiškai išblėso, nes šiaip visada buvo vietoj, niekad nedingdavo, tad didžiausia tikimybė, kad buvo sumedžiota alkanų lapių.. Taigi, kaip su tuo susitaikyti? Namuose turiu dar banguotuką, pelytę degu ir iš sodybos rudenį grįš kitas katinas. Bet jo, tiesą pasakius, niekad nemylėjau, nes jam 13 metų, o pas mus namie jis tik 3-4 metus kokius. Na jis ne mano katinas. O ta dingusi katytė su manim užaugo.. Bėda tame, kad artėja mano 19 gimtadienis. Ir aš vis užmetinėju visiems, kad noriu ko nors.. Kokio kito. Bet esu pasimetusi. Nes bijau, kad nebūtų per skaudu augint kitą katytę.. Vis tiek ji nebus tokia, kaip ta, kuri su manim užaugo. Net šuniuko kartais užsimanau.. Bet yra patėvis, kuriam visi tie gyvūnai nusibodo. Taigi, tokioj situacijoj, kaip darytumėt? Ar norėtumėt gauti iš draugų kitą gyvūną? Nes manau logiška, jei gauni dovanų kačiuką, tikrai neišmesi jo gatvėn, net jei yra prieštaraujančių…
auginciau kita kaciuka, bet is patirties zinau, kad pirmasis mylimiausias gyvunas visada asocijuosis su tuo kitu
as auginau suneli,kuris nudvese nuo vezio.Asaru pakalnes buvo,taip ir atrodydavo,kad girdziu,jog po namus vaiksto.Nusipirkom kita suneli,bet po ilgo tarpo,nes truko namie gyvos butybes,nu ir vel stipriai prie jo prisirisom.Toks jau gyvenimas.Sakoma,kad nereikia verkti del to,jog dingo ar staiga numire jusus numyletinis ,nes jis taip apsaugojo savo seimininka nuo nelaimes.Laikykites
Nemanau, kad jau laikas, turi ano išsigėdėti, kad galėtum priimti kitą.
Aš taip pat prieš 3 mėnesius netekau savo mylimiausiojo. Kartu praktiškai užaugom (su manim jis praleido 10 metų), o jį “suvalgė” kraujo vėžys per 3 dienas. Niekada nežinai, kas gali nutikti… Žinoma, labai sunku, vis atrodo, kad atbėgs iš kur, tam tikrai valandai atėjus vis dar dairais, kad jau metas būtų į lauką išvest, tik kad va, nebėra ko… Iš patirties sakau, geriausias gydytojas yra laikas ir veikla. Stenkis būti kuo daugiau užsiėmusi, kad kuo mažiau galvotum. Be to, jei vis dar jauti nuoskaudą, nepatarčiau užsikrauti naujo augintinio, matyt, dar ne laikas
Geriau dar palauk, nes reikia laiko truputį.
Savo numylėtinės jau metai ir vienas mėnuo, kai nebeturiu, bet vis dar nesiryžtu kitos katės turėt. Kažkaip širdelę suspaudžia, kai ją prisimenu, reiškia dar ne laikas..
Puikiai jus suprantu
Visada netektis būna skaudi , nesvarbu ar nebeturi kačiuko,šunelio ar pelytės..Reikia gyventi toliau,ir mažiau galvoti apie skaudžius dalykus ,prisimink kačiuką kaip gražų prisiminimą,visiems lemta išeiti..Sėkmės tau Gal ir įsigyk naują ,manau mažiau skaudės kai kitas šalia ‘burkuos’
Kokia panasi situacija..manosios nebera pusantru metu, bet vis ja prisimenu, nors ir turiu kita gyvuneli. Atrodo kad dar turi grizti, bet tai neimanoma, nes jau nebe siam pasauly o ji buvo mano geriausia drauge, is visu seimos nariu buvo prisirisus tik prie manes, zodziu, be galo ta katyte mylejau..eh..
Na, lapės ir dar kas nors jos tikrai nesuvalgė
Akvile, ir iš kur tu tokia tikra? kalbėta ir su patyrusiais medžiotojais, ir su tais, kurie nukentėjo nuo lapių. Taip kad gal nebešnekėk. Aišku, aš tikiuos kad ji grįš, bet realybė tikriausiai yra tokia. Beje, jei nežinojai, lapė yra plėšrūnas, kuriam reikia išmaitint savo jauniklius kaip nors. jei susidūrė su lape atviram lauke, kur nėra jokių medžių, pasipriešint – be šansų.
Bet tai gi katė greičiausių gyvūnų žemėje giminaitės. Lygiai taip pat mano situacijoj buvo kalbėta su medžiotojais. Vienintelė galimybė, kad ją sugavo koks gyvūnėlis, nebent ji susižeidė ir nebegalėjo greitai pabėgt. Dar kart priminsiu kad ji katė – daug greitesnė už lapę, o įlipt į medį neproblema.
užjaučiu. kai mano senukas buvo dingęs iš sodybos toks jausmas, jog mirė kažkas iš šeimos, nes visus 13 jo gyvenimo metų mes kartu ,bet po pusantro mėnesio paieškų, mano pukuotas berniukas atsirado, kai pradėjau ieškot pas kaimynus nenoriu pilt druskos ant žaizdos, bet lapės kates medžioja, mama savo akim matė, kaip maniškį lapė gynėsi. Pasikartosiu, ar bandėt ieškot pas kaimynus?
(nežinomas) uzjauciu Mano kates tikriausiai irgi jau greitai nebebus Pats pirmas mano gyvunelis, pats mylimiausias, pats svelniausias, pats paciausias Bet tas nelemtas auglys ant nugaros, veterinaras sake, kad operuoti negalima, nes jis giliai iauges i raumeni kuris laiko galva, nes mano kate jau netokia jauna (8metai) ir po narkozes gali neatsibusti Tas auglys arba sustos augti, arba augs pakol oda leis, kai oda plys teks uzmygdyti Va, dabar mano katukas miega ant sofos, o as po truputeli taikausi su tikriausiai busima netektimi
Ten vienkiemis. iškabinti skelbimai miestelyje, be to ten visi visus pažįsta, tikrai praneštų, jei būtų matę.. Manoji per daug protinga, ji neina pas beleką, ir radus progą neštų kailinius kuo toliau nuo svetimų. Be to per 10 metų niekada nebuvo dingus. Šitoj pačioj kategorijoj apie gyvūnus yra kurta tema apie ją:
Ir tau užuojauta. tiesiog, kad ir kaip žiauriai nuskambėtų, geriau yra palaidoti katę, negu amžinai laukti, ir tikėtis, kad gal sugrįš.. Neįmanoma sėdėti sodyboj, nes vis dairais į tuos plačius ir didelius laukus, gal pamatysi kažką.. Ir kam nesunku, pakelkit temą, kurios nuorodą numečiau.. Gal dar yra kas nematė..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
