Negaliu, jau antra nakti laistau pagalve asaromis. Mano geriausia vaikystes drauge pastojo ir po ilgu svarstymu nutare gimdyti vaika… Nuo visisko paslemeko-rukancio zole, bedarbio, neintelektualaus brudo. Susipazinus su juo vos po keliu savaiciu pasidirbo vaika, ir jis dabar ja ikalbineja kraustytis i jo gimtaji baznytkaimi uz 250 km nuo Vilniaus, is kur mudvi esam kilusios. Ji sutiko, ir po menesio jie tuoksis bei persikraustys. As negaliu suprasti, kodel gyvenimas toks neteisingas. Kodel mano drauge tokia idiote? Jai 18, nei mokykla baigus, nei darba turi, baznytkaimi jo neras, sedes su vaiku per dienu dienas. Nusibrauks visa jaunyste, visos linksmybes,pramogos, draugai, keliones… tupes su vaiku istisai namie… ir kodel as turiu netekti drauges? Kodel ji turi issikraustyt i kaima, ko Vilniuj nenori gyventi? Isvis galetu nestuma nutraukti, as, pvz, jos vietoj nebuciau tokia dura ir negimdyciau. Nuosirdziai imu jos neapkesti uz sugriauta musu draugyste, uz tai, kad asarose skestu, o jos vaiko net matyt nenoresiu, nes tai jis kaltas, kad neteksiu tokio svarbaus zmogaus. Kodel ji nori gimdyti, kodel nera pakankamai protinga, jog pasielgtu kitaip? Kodel sutiko ta debila berna? Ka man daryti, kaip atsigauti nuo sielvarto? As manau, nepajegsiu susitaikyti su tokia netektim…