Sveikos. Nežinau, ko dar klausti patarimo… Situacija trumpai: gyvenu be tėvų, provincijoje, su dar dirbančiu seneliu. Mama nesirūpina manimi visiškai, nei finansiškai nei kitaip, minimaliai bendraujam. Tėtis turi savo šeimą, nelabai rūpinasi manimi, tik moka alimentus kurie yra 75eur per mėnesį. Be senelio, labiausiai manimi rūpinasi tėčio sesuo, kuri negyvena Lietuvoje; ji mane apiperka, remia kiek gali, esam labai artimos. O aš – man gimnazijos priešpaskutiniai metai. Visą laiką mokausi l. gerais pažymiais, baigiu su pagyrimais, dalyvauju ir kartais laimiu konkursuose, olimpiadose, esu aktyvi, moku 4 kalbas ir mokausi dar vienos savarankiškai. Vis prasimanau iš kur užsidirbti vieną kitą eurą įvairiais būdais, tačiau to pakanka vos mano smulkioms reikmėms.. Po mokyklos orientuojuosi į biologijos-chemijos sritį, kadangi tai man labiausiai sekasi, o labiausiai norėčiau įstoti į medicinos sritį, nes savanoriaudama ligoninėje supratau, kad labai noriu padėti žmonėms. Bet manau, jog nebūtų labai blogai, jei įstočiau ir į kitą, panašią sritį. Tačiau… be pinigų ir palaikymo – kokia tikimybė man įstoti į gerą specialybę? Galbūt ir pretenduočiau į VF vietą, bet kur dar pragyvenimas, išlaidos… Senelio žodžiais, tokiai kaip aš įstoti į gerą universitetą beveik neįmanoma. Gi aš nei genijus, nei super sportininkė, kad galėčiau gauti stipendijų ir taip išgyventi. Gal viskas ir kiek pesimistiška, bet kokia jūsų nuomonė mano situacijoje? Ar man įmanoma įstoti į uni ir kurti savo ateitį? Taip ir kirba mintis, kadangi jau toks mano būdas – baigus mokyklą susikrauti tą pačią dieną lagaminą ir už santaupas patraukti į paskutinės minutės lėktuvą BET KUR… ieškoti savęs