Neturiu geriausios drauges
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Kaip man liudna kartais buna
Atrodo noreciau pasipasakoti, bet viska visuomet laikau savyje ir tai mane gniauzia…tiesiog veda is proto…
Nesakau, kad niekad neturejau jos, turejau, bet kadangi ji pasigimde vaikeli, gyvena su draugu ir nebebendraujame jau senai… kaskaip atsalo visa draugyste, gal del to kad, kai istojau mokytis ir baigesi viskas, nes ji pasiliko mano gimtajame mieste su vyru ir vaiku, mokytis nebestojo, o as isvykau i kita miesta studijuoti…
gal del to ir nutruko viskas….
nezinau ka man daryti, jauciuosi kartais tokia vienisa….neturiu su kuo pabendrauti…
na o su vyru nesnekesiu apie moteriskus reikalus ir t.t…aisku mes bendraujame, bet vistiek juk ne tas pats, kaip su drauge…
merginos ka man daryti…kaip pamirsti, kad daugiau neturesiu su kuo pasikalbeti, ir sugebeti viska laikyti savyje….
Tai parašyk draugei kur gimtajame mieste ir susitikit. Taip greit naujų gerų draugų nesusirasi, dar geriausių, nors kažkaip juokingai skamba “geriausias” gal labiau artimas?
man atrodo visos mes jauciames kartais vienisos
O tu paimk ir nelaikyk visko savy . Pamatysi, viena diena ims ir atsiras artima siela, su kuria skirtis velais vakarais nesinores ir nuo kurios neturesi paslapciu Tik viskam reikia laiko, nes tikri draugai ant kiekvieno kampo nesimeto..Brukstelk zinute, kai pasijusi vienisa ar noresi pasipasakot
as irgi neturiu, nors maniau, kad turiu…
taip prikiaulino, kad truksta zodziu.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
