Neturiu nieko
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Taip neturiu nieko, jokių draugų, jokios draugės su kuria galėčiau pasikalbėti, jokio vaikino kurio niekada neturėjau. Ir taip, jaučiuosi vieniša, niekam nerūpinti, niekam neįdomi.
Nelabai mėgstu susiburimu, kai vis tiek tarp tu žmonių jaučiuosi kaip pilka pelytė.. Neturiu nei darbo kuri galėčiau dirbti, na tokiai aišku kad sunku susirasti.
Net nežinau ką man net daryti.
Ar yra čia merginų kurios panašiai jaučiasi?
aš nekalbu apie daiktus jeigu nesupratot..
o bendrauti reikia ir kalbėti su vadovais kad įsidarbinti. O aš tiesiog nemoku bendrauti su žmonėmis
o tai nepasakysi vadovui paskutines darbovietes, issilavinimo ir soc numerio? tai gal liezuvio netgi neturi? :/
aš nepuolu, tiesiog labai keistas tavo mąstymas. “noriu kažką turėt, bet nieko nedarau”. žinai, gyvenimas prasideda už komforto zonos. išdrysk išeit iš jos ir garantuotai gyvenimas pasisuks kitu kampu.
Nepanikuokite,o pabandykite už kažko kabintis. Nelaužykite savęs,tačiau jei jaučiate tuštumą viduje, iš komforto zonos pajudėti visgi reiktų. Nenukabinkite nosies, prisiminkite,kad esate unikali,kaip ir kiekvienas esame,ieškokite savo nišos,o visą kitą atrasite laikui bėgant.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
