never let me go..
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
mūsų buvo daug,per daug,kad galėtumėme būt arčiau vienas kito. Todėl jis nusprendė išeiti. Nebūk kvaila,eik paskui jį! ir nuėjau ir ištariau jam what? taip taip,jis nebuvo lietuvis.Ir negalėjo juo būti..lietuviai kitokie, kažkodėl visada tai jaučiau. IR bučinys,kelias sekundes ir aš privalėjau jį paleisti..ir kitas kartas..sutikau jį,jis pakvėpino man ranką savo kvepalais ir pasakė,kad:visada prisimink mane…
Taigi,tokia vat situacija,jis olandas,aš lietuvė,mes studentai,bet vistiek nežinau kaip TIKRAI mes galime būt kartu? aš pas jį atvažiuosiu,bet ar tai kažką keičia? pasidalinkite savo nuomone…
olandai keisti zmones
Na manau tai nebeda
Jei meile tikra, ji istvers visus isbandymus. Atvaziuosi tu, atvaziuos jis… Taip bent pora metu imanoma jei tikrai mylesit vienas kita, juk visoki skaipai dabar galimybes puikios bendravimui per atstuma. O jei viskas bus gerai tada jau kartu nuspresit ka daryti toliau, gal baigusi studijas tu vaziuosi pas ji ir kursite gyvenima ten, o gal jis pas tave… Tai sunkus isbandymas, bet buk stipri
olandai įdomūs žmonės!! na nemanau,akd tai meilė,per mažai laiko tam,bet aš esu tikra,kad noriu būt su juo,noriu jį pažint. Nors ir man beveik visi sakė,kad mums neišeis…
Na tai bandyk! Nepraleisk progos nes paskuj gali visa gyvenima galvot “o jei buciau ji susiradusi ir buvusi su juo…”
Gyvenimas trumpas, nieko nelauk!
Baik tų, nei lytis, nei atstumas, nei amžius, nei tautybė, nei dar kas nors negali žmonių išskirti, jei yra meilė. Na, bent jau noras, kad ta meilė būtų.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
