Aš pamenu, kai mokykloj per anglų pamoką mokytoja pamokos pradžią skyrė bendramokslį aptarti, davė gerą pi*daką ir pridėjo: „norėčiau su tavo tėvu pakalbėt”. Stojo nejauki tyla, bet vaikinas taip ir prasėdėjo tylėdamas. Kaip tyčia ne mamą, o tėvą paminėjo.

Atėjau į mokyklą,susitikau mokytoją,kuri niekada nebuvo paleidusi iš pamokos ar neatvykusi.Liepė pranešt,kad pamokos nebus.O aš nieko negalvodama su šypena veide paklausiau kas mirė?…Gavau atsakymą,kad kitos mokytojos tėtis.Tą akimirką norėjau prasmegt skradžiai žemę

Aš čia vienu metu turėjau durną madą ale prikolint sakydama “nesijaudink, rasim tavo mamą”… Ir kažkaip vakarojom su vienu klasioku, kurio mama buvo ne per seniausiai mirusi ir kažką ten juokavom ir aš nepagalvojus leptelėjau savo auksinę frazę, gerai, kad jis apsimetė, kad neišgirdo, o aš skradžiai prasmegt norėjau…

As buvau tokiam kaime cia neseniai ir susipazinau su drauges drauge. Ir lydziu as ja parukyt, o ji jau pilnamete seniai.

Sakau: “ko mes taip toli einam, gi tau galima rukyt ”

Sako: “cia visi lb daug sneka sitam kaime”. Ir as tada pasakiau ta bajeri, kad kaimo google yra vietine pardaveja.

Tada ji sako : “ramiau, tai as “. Nu zodziu, apstumiau ja net nezinodama