Nevykęs pasimatymas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Viskas prasidėjo nuo to, kai per šokių užsiėmimo susitikimus pastebėjau itin simpatišką vaikiną. Netikėtai ir netrukus sužinojau jo vardą ir iškart prisiminiau, kad tai jis, su kuriuo kažkada seniai seniai pradinėse klasėse buvo klasiokais Žinoma, drįsau prieiti, užkalbinti ir prisistatyti, nes įdomu, ką po tiek laiko nesimatymo jis veikia gyvenime. Jis iškart mane pažino, netrukus sužinojau, kad studijuojame panašias medicinos specialybes, hobiai panašūs, kalba einasi smagiai. Tik nėra pakankamai laiko pasibendrauti, net ir virtualiai susirašinėjimas pasyvus dėl abiejų mūsų užimtumo.
Dėl šių priežasčių, pasiūliau susitikti ir linksma gaida pasakydama, kad kviečiu į pasimatymą kavos, ir jis sutiko. Žinoma, tam nuoširdžiai ruošiausi, jauduliukas ėmė – mąsčiau ką apsirengus gražaus, išsivaliau paltą nuo visų plaukų ir pūkų, dailiai pasidažiau, pasiruošiau gerą nuotaiką, patikrinau į kurias kavines galėtumėme nueiti nei coffee inn’us….
Bet atėjus tai dienai ir susitikus, iškart sutrikau pamačiusi jį – jis atėjo su draugu iš užsiėmimo. Nieko nepranešė, o susitikus pasakė “Ar nieko tokio, jei jis bus kartu?”. O ką aš galėjau į tokį klausimą atsakyti, gi žmogaus nepasiųsi lauk, nemandagu… Susitikimo metu jie abudu daugiausiai šnekėjo dialogu, man pamėginus įsiterpti, likdavau neišgirsta, nes vienas iš jų kalbėjo. Jau pagaliau nuėjus kavos radome bendrą kalbą, bet toji bendra kalba, kontaktas labiau buvo su jo draugu nei su juo pačiu, o į jį vilčių ne itin norėjau dėti, kai jis mokosi mokykloje, o aš jau einu link studijų pabaigos bei mūsų interesai skirtingi kardinaliai.
Kavos išgėrus mes iškart išsiskirstėme keliais namo, o jo draugas dar palydėjo iki manosios stotelės palaukdamas, kol susiskambinsiu su drauge, nes taip norėjau susitikti po tokio nemalonaus susitikimo.
Aš po susitikimo parašiau jam, kad nepatiko, kad taip draugą pasikvietė, tikėjausi mūsų dviejų susitikimo, jis atsiprašė, bet jam atvirai pasakiau, kad kas iš to atsiprašymo, kai jau viskas praėjo ir nieko nepadarysi.. Nesijaučiu, kad jis mane pats pakvies kaip minėjo, kai pati daugiau iniciatyvos dėjau nuo pradžių.
Bet mane kankina kitas dalykas – kaip po tokio awkward pasimatymo su juo bendrauti, tokį žmogų vertinti? Šokius lankome, todėl ir prasilenksime, kai kurioje vakaronėje susimatysime… Merginos, gal galite man patarti?
Labai dėkoju už patarimus
Tu neturi jo vertinti.. Turi praeit isdidziai ir tiek, o jis galva nuleides..
kelmas totalus
nereikia vertinti-elkis normaliai,kaip su buvusiu klasioku.gal jis kitos orientacijos,o gėjai puikūs draugai,jei nebandai įsitempti jų į lovą
o kam jus puolat jam priekaistauti? Jis nesureiksmino Jusu to pakvietimo, gal net negalvojo, kad tai pasimatymas. Panasu, kad jo kaip mergina nedominat.
manau jis pagalvojo kad nieko tokio bus ir drauga pasiimt juk tik kavos eis pagert su buvusia klasioke ir nieko daugiau, jeigu jis butu tikejasis kazko panasaus i pasimatyma tai tikrai butu atejes vienas, man buvo panasi istorija
siulau paprastai bendraut, pasisveikint ir panasiai
Neimk i galva ir tiek. Ko cia apsikrauti..
Nereikia gal imti į galvą. Jam tai buvo tik šiaip susitikimas, o ne pasimatymas, arba šiaip nesusipratęs bernas. Bendrauk paprastai ir įprastai, nereikia nieko iš jo tikėtis.
kaip elgtis? pasisveikinti is mandagumo ir praeiti..;)
bet kokia tu faina! pati parasei, po visko – saziningai aiskiai pasakei, kas nepatiko. ne tik draugei, bet ir jam. zaviuosi! viska padarei gerai todel neturetum galvot apie jokius vertinimus…
Tiesa, jis manė, kad tai bus smagiau draugą pasikvietus, bet tuo pačiu ir užsiminiau “pasimatymas” iš anksto, kad bent galėtumėme pasisėdėti, pabendrauti tik mes. Bet dabar jaučiuosi labai kvailai, tiek stengdamasi, ruošdamasi, o jis atsipalaidavęs ir nesirūpindamas, vos keletą valandų praleidęs ir ate. Taip kaip ir suprato “nueiti kavos”, išgėrėm ir išsiskirstėme, niekaip negalėjau jam gi liepti dar pasilikti, gal ir nenorėjo, tikrai neversiu.
Visgi, jaučiu jam simpatiją, labiau žiūrėjau kaip žmogų, į kurį galėčiau dėti viltis siekiant tvirtesnių santykių nei paprasti seni klasiokai dėl bendrų interesų, smagesnių pašnekesių kas retai man pavyksta tokį žmogų rasti, o iš tikrųjų labai nuvylė ir jaučiuosi dabar kaip kvailelė iš kurios pasišaipė taip..
Dėkoju labai visoms už patarimus, iškart lengviau susidėliojo visi įspūdžiai ir mintys
Nesinervink, gera žinia ta, kad tu iš savo pusės realiai padarei viską, kad būtum suprasta teisingai, t.y., kad jis tau patrauklus. Dabar jo eilė kažką daryt, jeigu norėsis daryt Jei ne, tai ne, rasi artimą sielą, patikėk O dėl tolesnio elgimosi, tai elkis kaip ir visada, pasitikėk savimi ir toliau mėgaukis šokiu
Taip, tikrai labai gerai, kad sąžiningai buvo pasakyta, kas nepatiko, o ne su drauge apkalbėt, koks jis asilas. Bet va man kas įdomu, jei jau tarkim nedominat kaip mergina, tai gal galima atsisakyt eit? Ta prasme, juk aiškai buvo pasakyta,, kad PASIMATYMAS, o ne šiaip po repeticijos išgeriam kavos. Kaip suprantu, buvo labai aiškus domėjimasis juo, kaip vaikinu, o ne tik kaip buvusiu klasioku iš smalsumo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
