Du nestumai – nei su vienu nevemiau, su pirmuoju laksciau kaip raketa, su antru ikvepima igavau nuo penkto nestumo menesio, viskas ciki piki turiu 2 pabirucius, labiau bijojau 2 kart gimdyt, todel cezaris, o siaip jokiu baimiu nebuvo!

Vadinasi tu dar nepasiruosus tureti vaiku

Ne tame esme – galvoji tik apie save, o jei noretum vaikelio, ir vemt nebutu baisu. Tiesiog dar neturi motinisko instinkto, palauk dar kelis metus, atsiras

Jus tikrai dar nepasirengus tureti vaiku – garentuoju. Noras yra per mazas arba netikras, kitaip nebijotumet nieko. Vadinasi dar reikia palaukti Sakau is savo patirties, nes ta pati galvojau ir as anksciau, laikas viska issprende

as pirma karta pastojau neplanuotai,susigraibem netyciuka ir nebebuvo kur detis,teko isnesioti,pagimdyti.nestumas buvo siaubingas.5 menesius vemiau po 5-10 kartu per diena.paskui pykinimas baigesi,pradejo tinti kojos ir rankos,trauke meslungis,skaudejo nugara,truko oro.maniau,kad daugiau NIEKADA negimdysiu.bet viskas pasimirsta,kai salia matai pati nuostabiausia tvarini-vaika,kuris yra tavo pacios dalis,tavo kunas ir kraujas.tada supranti,kad visos nestumo kancios yra niekis palyginus su vaiko juoku,su jo sypsena ir jo istariamu zodziu ”mama”.

dabar laukiuosi antra karta,planuotai pykina ir vel,bet nors nevemiu.silpna,pastoviai nuvargusi.uztat zinau,kad manyje auga dar vienas stebuklas,be kurio nebeisivaizduoju savo gyvenimo.kurio visi labai laukia

isvada-jei bijai,geriausia pastoti netycia tada visos baimes isgaruoja,nes nebera kur trauktis.

be to,nebutinai turi pykinti per nestuma.sese du kartus gimde,nei karto nepykino.drauges dvi laukesi,irgi jokiu pykinimu ir negerumu nebuvo.

Pritariu , pikinti gali iki 3men, bet jei organizmas gaus pakankamai skysciu , mineiralinio vandiens( 2-3 litrai i para ) , tada ir pikinimo nebus, nes pacioje pradzioje kaip formuojasi vaisius , organizme vyksta didziulei pokyciai, reikia labai ziureti maista

labai gerai veikia nuo pykinimo ir ne tik per nėštuma – ryte vanduo su natūr. citrinos sultim ir padžiovinta juoda duona be priedų (graužti, kai nieko nesinori).

o šiaip teko skaityt,, kad pykina tuo labiau kuo labiau užsiteršęs organizmas, bet čia labai plati tema, tik tarkim darant kažkokius pabadavimus vienadienius ar iškrovos dienas dar prieš pastojant, galima truputį save pravalyti Bet kiekvienam savo aišku, čia negali būti jokių kategoriškumų.

mano pirmi nestumo menesiai tarsi kosmaras,niekada gyvenime nesijauciau taip blogai..vemdavau iki 15 kartu per diena,negalejau nieko valgyt,net isgerta vandeni iskart isvemdavau..guledavau lovoj ir melsdavausi,kad uzmikciau ir bent miegodama nejausciau pykinimo..teko ir ligoninej del to pagulet,kasdien lasalines lasino,bet ir tai mazai padejo..viskas baigesi tik kai suejo 3 men..tokia ta mano patirtis

Uch man taip pat autore! Atrodė kad apie save skaitau )

Aš tiesiog paniškai bijau vėmimo ir man tai yra fobija kažkas beprotiškai baisaus, aš tiesiog puolu į paniką atrodo kad numirsiu.. Vien dėl to kolkas prisibijau nėštumo

Ne visos mamytės išgyvena tuos pačius jausmus ir neštumo diskomfortą. Turiu draugę kuri augina,tiksliau užaugino, tris vaikus. Pirmagimio ”atsiradimas”buvo planuotas ,bet netikėtas todėl, kad iki pirmujų judesiu nežinojo, kad nėščia .Pati manė,kad apendicitas kamuoja .Nuvežė vyras į ligoninę pas traumatologą ištirti ir štai…siurprizas.Iki pat gimdymo jokių negalavimų nejuto. Na,gal tik tiek,kad negalėjo pernešti keptos žuvies kvapo..Ji nuolat juokaudavo;- ;jei reikia ir jūms išnešiosiu,tik pasigimdykit pačios

Be jokių problemų išnešiojo ir pagimdė kitus du. O tuo tarpu man- [ pirmagimės susilaukėme beveik kartu su ta pačia draugę ] – .. ……Nuo pat pirmų savaičių pikinimai,alpimas, ir visi virtuvės kvapai,tikras košmaras. Akys nori daug ko, o vos tik kąsnį atsikandu ir bėgu į vonią….Ir taip iki pusės neštumo. Vėliau tapo šiek tiek lengviau..Na, o apie jaunėlės atsiradimą ir laukimą po 15metų,jau ir pasakoti nesinori. Užtikrinu-tai gresią gal… kas 10000-ajai. Po gimdymų į namus grįždavau su kūdikiais 3.100 ir -3.300 kg pati sverdama 47-49kg . Kai tuo tarpu draugė su 10-15kg pliusu.

Su vyru buvome nusprendę- gana kančių,bet….Čia ir esmė , visi tie gimdymai ir kančios greitai pasimiršta.Labai svarbu atkreipti rimtą dėmesį į pogimdyminį laikotarpį. Šį deprėsija gali daug žalos šeimos santikiams atnešti.Be artimujų visiško atsidavimo ir be psichologo sunku apseiti.Laimei išvengiau to supratingo vyro dėka.

–Džiugu ,kad mano anūkėliai savo mamytės ir mano dukros nekamavo. Neštumai lengvi, sklandūs ir labai laukiami. Nuo sarėmių iki gimdymo pasikankindavo tik po 5-6valandas .Tik antras gimdymas įnešė baimės medikams.Vyresnėlei nebebuvo kada panikuot Kai vaikelis pradėjo eiti ”lauk” gydytoja išsigando kūdikėlio gabaritais. Mat buvo prognozuotas 3.000-3.500kg. ..Laimei, mamytės menkumas išgazdinęs medikę,nepasitvirtino. Gimė sveikas pus penkto kg sūnus [man anūkas].,.

Nežinau,kiek nerimo įnešiau į būsimų mamyčių dūšeles.Bet ,kad kiekviena moteris savaip išgyvena šiuos reiškinius ,tai tiesa. Ruoškitės psichologiškai permainoms labai rimtai apsvarstę iš anksto.. .Ir jei jūsų mažiukas-kė bus labai labai laukiamas, laukimo baimė ir gimdymo skausmai išgaruos greičiau nei parvyksite namo.

Manau, kad visos bijo ir visoms yra neramu, bet pasiryžti verta, nes vaikelsi yra didžiausia gyvenimo laimė