Umhh, taip. Eilinė tema, kuri šį forumą paverčia pažinčių portalu. Bet gal dar viena tema neišves iš proto narių-širšių?

Noriu turėti draugę, su kuria galima būtų tiesiog g y v e n t i. Apsilankius melancholijai išsikalbėti apie gyvenimo prasmę ar gyvenimo nuosmūkius, šviečiant saulytei eiti pasivaikščioti ar atrasti dar neatrastas vietas ( neapsiriboju vienu miestu, mėgstu tripinti po Lietuvą ), pasiilgus kultūros pasiklausyti operos ar spektaklį vieną kitą pažiūrėti… O kaip gi tas kvailiojimas ar nučiuožęs tuščiažodžiavimas, kurį prisiminus tyloje imi juoktis, o vėliau tvardai save, kad kiti žmonės nebešnairuotų į tave.. Ah. Taip. Noriu aš to. Nuoširdumo, paprastumo, tikrumo. Jokių “geriausių draugių”, jokių statusų. Kam tie rėmai? Jei tikra, nereikia jokių statusų.. Aš žmones myliu nuoširdžiai, jei tik jie myli mane. Man rūpi kiti, man norisi draugijos. Įvairios.

Sunku pradedant draugystę sudaryti tikrąją nuomonę apie save, nes.. Nes tikriausiai žinai kodėl. Negali parodyti visų savo pusių vieno pokalbio metu, o ypatingai, jei tas pokalbis pirmasis (kai vien tam, kad tęstųsi pokalbis klausi galbūt ne visiškai tau aktualių klausimų.. bet kad tik nebūtų nejaukios tylos. pasitaiko man šitaip.). Viskas su laiku.

Ir taip. Rašykite man mergytės ir mergaitės, panelės ir panikės.

Rūta vardu esu, 18metų. Vilnius.