kai reikalas prispyre, tai ir iveikiau. Jei labai reiktu ir tikrai noretum, tai nebijotum. Esme tokia – apie nieka negalvok. tiesiog daryk tai! Sekmes

Kokiu tikslu ieškaisi darbo? Šiaip, nes laiko yra ar dėl pinigų, kurių reikia padėti šeimai ar kad nereiktų prašyti iš šeimos savom išlaidom?

Visiškai nebijok, aš šiaip užsieny dirbdavau, o dabar susiradau papildomai prie studijų ir Lietuvoj, nors ir nelabai turėjau kuo CV pildyt, bet pasitelkiau iškalbingumą, pradėjau rašyt apie save kokia esu komunikabili, žingeidi ir panašiai, šiek tiek mokyklos pasiekimų ir skambučių sulaukiau per akis, tik pokalbiai buvo baisoki. Pirmą darbo dieną patariu į viską žiūrėti su šypsena, na bent jau aš taip dariau, daug klausinėti domėtis, nebijot net ir kvailiausio klausimo užduot, juk svarbu kad suprastum viską iki galo žodžiu būk drąsi, perženk per save, susidraugauk su kolektyvu ir bus viskas easy

O ko Tu bijai? Blogiausia kas gali nutikti Tavo situacijoje – tai, kad nerasi darbo. T.y. Tu studijuosi ir turėsi laisvo laiko nuo paskaitų. Viskas bus taip kaip yra dabar. Tai ko Tau bijot?

Arba dar koks blogas dalykas, dėl kurio gali būti baisu – kad susimausi per pokalbį. Na ir kas iš to? Tuos žmones matysi pirma ir paskutinį kart. Jie tokių kaip Tu bus matę 100 ir iškart pamirš. Bet Tu po šito susimovimo žinosi, kaip kas būna ir kai kitą kart pasiryši ieškoti darbo (gal po studijų, o gal po savaitės), jau tos pačios klaidos pasistengsi nebedaryti.

Tad drąsiau, dramblį!

Forumo tema perkelta iš “N-18”