Noriu išsipasakot
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Žodžiu. Žliumbiu kai mergaitė. Ir dėl ko? Dėl vaikino, kuriam atrodo neberūpiu. Nei bučkių, nei apsikabinimų nebeliko iš jo pusės. Prieš metus buvo visiškai kitaip, demesio labai daug gaudavau iš jo. Dabar nieko, ateina pabūna valandą ir jau reikia namo, rašinėja atmestinai. Aš be jo nieko neturiu, šeimos neturiu jis man vienintelė atrama. Myliu aš jį žiauriai, bet kai atsako negaunu žiauriai skaudu. Išsiskyrus likčiau viena kai pirštas. Nežinau ką daryti. (Be to jis iškeliauja į užsienį po menesio uzdarbiaut iki spalio). Patarkit merginos
Vienatvė ne kančia, vienatvė- tai laikas pagaliau pažinti save. Tik per sunkumus tu augi, vaikas nekrisdamas niekada neišmoks vaikščioti. Manau, kad bus geriau, jei nutrauksit santykius, nes matyt jis to ir laukia Viskas bus gerai, ne iš kart, bet bus
Pas psichologa
Gali būti, kad jis tavęs nebe myli. Manyčiau svarbiausią paklaust pas jį ką tau jaučia, ar patinki kaip ankščiau. Bet tikrai nereik dėl jo vergti, nes joks vaikinas nenusipelnė nė vienos tavo ašaros. Visgi tu per daug prie jo prisirišus, nes jis tau atstoja labai daug.
)))
Geriau vienai, nei su bele kuo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
