Ehhh…penktadienis. Kadangi neturiu draugių, nes visas praradau per jų išdavystes, tai tenka pasakoti jums, mano geriausios..Tai vat. Vaikinas. Turiu jį. Draugaujam jau virš metų, gyvenam kartu jau apie pusmetį. Būna tų pykčių, bet susitaikom ir vėl gerai. Bet dabar taip skauda. Žodžiu. Jis dirba statybose, dažnai grįšta vėlai, todėl dėmesio gaunu mažokai, pareina, namai sutvarkyti, valgyt padaryta, pažiūrim filmą ir miegot. O penktadieniais tikiuos, bent trupučio dėmesio..vakar sakau, padarysiu ryt torčiuką, padarysim naujų fotkių. Jis žinoma sutiko. Dabar 6h vakare grįšta, sako aš varau su draugais į akropolį. Sakau, ne nu tai smagu, aš čia šeip tortą padariau..jis pradėjo ramint, sako mes ten greit, sakau ok, varyk, vistiek jau geriau nebus. Nu jis ir išvarė. Galvojau, kad pabus 2h ir grįš. Tikrai taip galvojau. Kadangi jau čia nepirmas toks atvejis, tai galvoju, reik kažko imtis, nes man verkt irgi nusibodo, jei jis dėl manęs nesugeba pasistenkt nu tai aš ir nesistenksiu arba kitaip darom pertrauką santykiuose. Parašiau jam žinutę :Gal jau malonėk grįšti, noriu rimtai pasišnekėti. Jis man atrašė: sry kačiuk, negaliu dabar. Atrašiau: jei taip, tai tada aš ir tau sakau atsiprašau, bet darom pertrauką, gana man jau visko. Jis aišku pradėjo atsiprašinėti, typo neskubėk, pagalvok, aš tave susirasiu ir t.t. Susikroviau daiktus, tikėjaus, kad bet kurią minutę jis įžengs, apkabins ir atsiprašys. Tikėjaus. Bet praėjo 2h, nesugebėjo pasirodyti. Visą tą laiką stengiaus išlikti stipri, bet vis dėlto emocijos užliejo. Paskambinau, jis sako negaliu atvažiuoti dabar, sakau gal jau baik mane skaudinti, o tada jis bum ir padėjo ragelį. Oooo taip. Paskambinau jo draugui, paaiškinau situaciją, sako jei nori galiu atvažiuoti, permiegosi kur nors pas mamą, ar draugę kokią, o jis gal susipras. Susitarėm, kad dar 30min palauksiu. Saviškiui paskambinau dar kelis kart, vis atmetinėjo. Po to gavau sms, kad nenori prie draugų kalbėti. Sakau, nu tai į laiptinę nueik. Paskambino, sakau, jei už 30min nepasirodai, tai tikrai viskas, daiktai sudėti, man teliko juos į mašiną sukrauti. Jis pradėjo aiškinti, kad negali, kad yra išgėręs, sakau b** viešasis transportas tam yra, taksi, jei tikrai myli, atsirasi per 30 min ir padėjau ragelį..šūdas. Tikrai jį myliu. Žiauriai myliu. Jis irgi myli. Bent jau taip anksčiau jausdavo, nu bet dabar..nežinau nei ką sakyt, nei ką galvot..tiesiog norėjau kažkam pasipasakoti, kokiame šūdiname gyvenimą dabar esu..